Rugsėjo 25–spalio 3 dienomis vykstančios nacionalinės mobilizacijos pratybos „Vyčio skliautas 2026″ tiria, kaip valstybės institucijos, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos veiktų krizės atveju. Pratybų metu vertinami ne tik evakuacijos mechanizmai, bet ir kibernetinio saugumo, dezinformacijos bei priimančiosios šalies paramos aspektai.
Koks yra pratybų tikslas?
A. Guščius: Pats pagrindinis tikslas yra įvertinti institucijų gebėjimą veikti krizės eskalacijos sąlygomis ir, pereinant į mobilizaciją, patikrinti, kaip valstybė yra pasirengusi mobilizacijai, kokie yra kriterijai skelbti mobilizaciją ir kaip yra vykdomos valstybės užduotys. Šitos pagrindinės užduotys ir yra visa mūsų pratybų esmė.
Pratybos skirstomos į tris etapus: atsparumą, apsaugą ir tęstinumą. Per šias dalis tikrinamas tarpinstitucinis koordinavimas, teisinių mechanizmų veiksmingumas ir procedūrų pritaikomumas praktinei situacijai. Rezultatai bus sisteminti pratybų raporte, o iki kitų pratybų numatyti teisiniai ir organizaciniai tobulinimai – nuo vidaus institucijų tvarkų iki Vyriausybės nutarimų pakeitimų.
Ką pavyko patikrinti ir su kuo susidūrė institucijos?
A. Guščius: Pratybos jau prasidėjo praėjusį penktadienį ir pagal pratybų scenarijų viskas prasidėjo nuo kibernetinių incidentų, dezinformacinių atakų. Stebėjome, kaip visa ta veikla perauga į kritinių paslaugų sutrikimą, kai sutrinka elementari dokumentų valdymo sistema institucijose ir savivaldybėse, kaip paveikiamas sveikatos sektorius, nes iš esmės visi žinome, kad šiandien esame labai skaitmenizuoti ir tokie sutrikimai gali išmušti tam tikrą pagrindą iš po kojų institucijoms. Pirmoji diena būtent ir buvo tokia.
Praktinėje dalyje akcentuotos evakuacijos procedūros: koordinacija su priešgaisrine apsauga, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybėmis. Testuoti priimamųjų taškai, laikini apgyvendinimo sprendimai, transporto ir logistikos grandinė – tiek valstybės, tiek regioniniu lygiu. Tai padeda identifikuoti informacijos sklaidos spragas, trūkumus transporto maršrutuose ir poreikį diferencijuoti pagalbą priimančioms savivaldybėms.
Ar savivaldybės pasiruošusios?
A. Klišonis: Viena iš priemonių ir yra būtent pratybos.
Taip pat kiekviena savivaldybė yra pasirengusi, turbūt jau visos, neabejoju, turi mobilizacijos planus. Taip pat derinami evakuacijos planai. Savivaldybės yra suskirstytos į tas, kurios evakuojamos, ir tas, kurios priimančios. Tie sprendimai jau anksčiau yra padaryti atsižvelgiant į galimas grėsmes. Pasiruošimai yra daromi.
Pratybos patvirtino, kad dalis savivaldybių yra geriau pasirengusios priimti didesnius žmonių srautus, tačiau išryškėjo poreikis sustiprinti koordinaciją tarp regionų, pasiruošti logistikai (geležinkelis, keltai, magistraliniai keliai) ir numatyti alternatyvias transporto priemones. Taip pat ypač svarbu užtikrinti paslaugas žmonėms su negalia – jų apgyvendinimo ir maitinimo planai turi būti konkretūs ir patikimai įgyvendinami.
Ką darys institucijos toliau?
Po pratybų bus parengtas išsamus raportas su prioritetinėmis priemonėmis: teisės aktų pataisos, aiškesnės atsakomybės grandinės, papildomos priemonės kibernetinio atsparumo didinimui ir praktinės rekomendacijos savivaldybėms. Kitais metais numatyti pakartotiniai patikrinimai, skirti įvertinti, ar pastebėtos spragos uždengtos. Gyventojams verta atkreipti dėmesį į vietines informavimo priemones, turėti asmeninį evakuacijos planą ir būtiniausių daiktų rinkinius, kad kritinėje situacijoje būtų užtikrinta greita ir saugi reakcija.
