Rusijos karinės išlaidos 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė istorinius aukštumas: pagal Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto analitiko Janio Kluge’o apskaičiavimus jos sudarė 5,908 trilijono rublių (maždaug 70,44 mlrd. eurų). Šie skaičiai atspindi reikšmingą biudžeto perskirstymą ir rodo, kad beveik kas antras valstybės rublis šiuo laikotarpiu buvo skiriamas gynybai.
Pagrindiniai skaičiai ir augimo tempai
Palyginimai su ankstesniais laikotarpiais liudija apie spartų išlaidų didėjimą: išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 29,9 proc.; lyginant su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu – 68,7 proc.; su 2023 m. – 129 proc.; o palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu – net 4,6 karto. Tokie skaičiai rodo ne laikiną šuolį, o nuoseklų biudžeto perskirstymą gynybos naudai.
Kasdienės sąnaudos ir palyginimai
Analitiko vertinimu, Rusijos karo mašina „sunaudoja“ apie 2,7 mlrd. rublių per valandą (apie 32,19 mln. eurų) arba maždaug 65 mlrd. rublių per dieną (apie 774,95 mln. eurų). Mėnesio išlaidos siekia apie 2 trilijonus rublių (apie 23,84 mlrd. eurų) – tai daugiau nei visos šalies aukštojo mokslo sistemos metinis biudžetas arba daugumos Rusijos regionų, išskyrus Maskvą, metinės išlaidos.
Slaptasis biudžetas ir fiskalinės pasekmės
Didžiausias augimas fiksuotas įslaptintame biudžete: jo apimtis per ketvirtį išaugo nuo 3,4 iki 4,9 trilijono rublių (apytiksliai nuo 40,54 iki 58,42 mlrd. eurų), todėl net 38,2 proc. visų biudžeto išlaidų tapo įslaptintomis. Kartu karinės išlaidos pirmąjį ketvirtį sudarė apie 12 proc. BVP, nors biudžete buvo numatytas jų sumažinimas nuo 7,8 iki 6,2 proc. BVP.
Prognozės ir galimi pavojai
Kluge’o vertinimu, 2026 m. išlaidos gali siekti 9–10 proc. BVP, o tai stipriai didina biudžeto deficitą. Pirmąjį ketvirtį jis siekė 4,6 trilijono rublių (apie 54,84 mlrd. eurų), o gegužės pabaigoje jau pasiekė 6 trilijonus rublių (apie 71,53 mlrd. eurų). Siekiant sušvelninti finansinį spaudimą, finansų ministerija siūlo įšaldyti 2,9 trilijono rublių vertės civilines išlaidas šiemet ir toliau mažinti nekarines išlaidas 2027–2028 m.
Tarptautinis kontekstas ir ilgalaikės pasekmės
Nors didėjusios naftos kainos dėl geopolitinių įtampų, pavyzdžiui, konflikte Irane, gali suteikti papildomų pajamų, analitikas mano, kad jos nekompensuos dramatiškai augančių gynybos išlaidų. Nuo 2022 m. susidariusios bendrai Rusijos karinės išlaidos jau siekia apie 53,079 trilijono rublių (apie 632,83 mlrd. eurų) – tai suma, kuri prilygsta dešimtims metų dabartinių išlaidų sveikatos apsaugai ar švietimui arba dešimtims regioninių biudžetų. Ilgainiui tokių išlaidų struktūra gali silpninti viešąsias paslaugas, didinti skurdą ir kelti socialinę įtampą bei auginti priklausomybę nuo naftos pajamų.
Apibendrinant, karinės išlaidos Rusijoje ne tik pasiekė naują rekordą, bet ir kelia rimtų fiskalinių bei socialinių iššūkių, kurių sprendimas priklausys nuo politinių pasirinkimų ir tarptautinių ekonominių sąlygų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.