Išsėtinė sklerozė (IS) yra viena iš sudėtingiausių ir sunkiausiai prognozuojamų centrinės nervų sistemos ligų, kuria pasaulyje serga milijonai žmonių. Šią ligą diagnozuoja kas penkias minutes visame pasaulyje, tačiau jos tikslus paplitimas yra sunkiai apskaičiuojamas. Manoma, kad pacientų skaičius viršija 3 milijonus, o Lietuvoje sergančiųjų gali būti daugiau nei trys tūkstančiai. Nors ši liga yra nepagydoma, mokslininkų bendruomenė nuolat ieško jos priežasčių, siekdama bent sustabdyti ar užkirsti kelią tolimesnei plėtrai.
IS yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema puola savo centrinės nervų sistemos nervines skaidulas, o ypač – jų apsauginę mielino dangą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, kas sukelia įvairius neurologinius simptomus – nuo raumenų silpnumo iki regos ir koordinacijos sutrikimų. Nors šiai ligai nėra efektyvaus išgijimo metodo, yra vaistų, kurie gali sulėtinti ligos eigą ir palengvinti simptomus, tačiau gydymo sėkmė dažnai būna nevienoda.
Epšteino-Baro virusas ir IS ryšys – naujas mokslo proveržis
Naujausi mokslo tyrimai, paremti didžiulės apimties duomenimis, atskleidžia įdomų sąryšį tarp išsėtinės sklerozės ir Epšteino-Baro viruso (EBV) infekcijos. JAV Karinės pajėgos duomenų bazėje saugomi kraujo mėginiai, imti reguliariai iš tarnavusių karių, tapo neįkainojamu šaltiniu moksliniams tyrimams. Išanalizavus daugiau nei 62 milijonus mėginių, paimtų per 20 metų laikotarpį (1993–2013 m.), mokslininkai patvirtino stiprų ryšį tarp EBV infekcijos ir vėlesnės IS diagnozės.
Epšteino-Baro virusas yra žmogaus herpeso virusų šeimos narys, kuris itin paplitęs visame pasaulyje. Remiantis tyrimu, beveik visi asmenys, kuriems buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, turėjo antikūnių prieš EBV, tačiau įdomu tai, kad kai kurie kariuomenės nariai iš pradžių neturėjo šių antikūnių, o juos suformavo tik vėliau, kartu su viruso infekcija jau tarnaudami.
Šis faktas rodo, kad EBV infekcija galėjo tapti priežastiniu veiksniu vystantis IS.
Kas lemia ligos retumą, jei virusas yra itin paplitęs?
Vis dėlto kyla svarbus klausimas – jei Epšteino-Baro virusas yra toks dažnas, kodėl išsėtinė sklerozė visgi suserga palyginti nedaug žmonių? Galima manyti, kad virusas tik sužadina ligos mechanizmus tiems, kurie turi tam tikrus genetinius polinkius arba tam tikrą aplinkos veiksnių derinį. Kitaip tariant, virusas yra viena iš daugelio grandžių ligos atsiradimo grandinėje.
Be to, mokslininkai pažymi, kad vaikų organizmas yra santykinai atsparus EBV infekcijai, tuo tarpu užsikrėtimas jau būnant suaugusiam yra žymiai pavojingesnis nervų sistemai. Nauji tyrimai ir toliau sieks išaiškinti viruso mechanizmus, kurie lemia IS vystymąsi bei galimas prevencines priemones.
Ateities perspektyvos sveikatos srityje
Šio tyrimo išvados atveria naują galimybių langą, kaip galėtume keisti išsėtinės sklerozės prevenciją ir gydymą. Jei pavyktų sukurti veiksmingą metodą užkirsti kelią Epšteino-Baro viruso infekcijai arba sustabdyti jo poveikį nervų sistemai, galėtume ženkliai sumažinti šios sunkios ligos atvejų skaičių. Tačiau kol kas dar reikalingi išsamesni klinikiniai tyrimai ir ilgesnės trukmės stebėjimai, kad būtų galima patvirtinti visus hipotezių aspektus.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje sergančių išsėtine skleroze skaičius viršija 3 tūkstančius, tačiau tikroji pacientų statistika nėra registruojama centralizuotai, todėl tikrasis ligos paplitimas gali būti didesnis. Užtikrinus geresnį registravimą ir monitoringo sistemas, būtų lengviau stebėti ligos eigą, planuoti gydymo resursus bei organizuoti mokslinius tyrimus.
Visų svarbiausia, kad nauji moksliniai tyrimai suteikia vilties IS sergantiems žmonėms – išsiaiškinus ryšį su virusu, ateityje galimi nauji gydymo būdai bei ligos prevencijos strategijos, kurios padės pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir mažinti šios sudėtingos ligos sukėlimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.