Gonorėja – viena iš seniausių ir klastingiausių lytiškai plintančių ligų, kuri šiuo metu išgyvena naują grėsmės etapą. Iki šiol ši infekcija buvo gana lengvai gydoma antibiotikais, tačiau pastaruoju metu vis daugiau gonokokų – bakterijų, sukeliančių gonorėją, įgauna atsparumą vaistams. Tai kelia didelį nerimą viso pasaulio medicinos bendruomenei – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau skambina pavojaus varpais, kad netrukus gali nelikti veiksmingų antibiotikų, galinčių padėti įveikti šią ligą.
Gonorėjos pavojai ir gydymo iššūkiai
Gonorėja buvo žinoma jau senovės civilizacijose – minėta senovės Egipto, Kinijos raštuose ir net Senajame Testamente. Ši liga pasižymi ypač nemaloniais simptomais – deginančiu skausmu šlapinantis bei stipriai uždegta šlaple, dėl ko ne vienam vyrui gali tekti net ašaros. Anksčiau vienos tabletės ar injekcijos dažnai pakakdavo visiškai išgyti. Tačiau šiuolaikinės gonokokų padermės sparčiai mutuoja ir tampa atsparios tradiciniams antibiotikams, todėl gydymas tampa sudėtingesnis ir reikalauja mikroskopinių laboratorinių tyrimų, siekiant parinkti veiksmingus vaistus.
Problema ta, kad Lietuvoje dažnai antibiotikai skiriami „iš akies“ – be tikslių tyrimų, kas gali lemti nevaisingumą ar ilgalaikes komplikacijas. Vilniaus universiteto profesorius Balys Dainys pabrėžia, kad būtina plėtoti reikiamą infrastruktūrą – laboratorijas, kurios galėtų greitai nustatyti bakterijų atsparumą vaistams ir paskirti tinkamą gydymą.
Gonokokų plitimo būdai ir pasekmės
Gonorėja plinta lytinių santykių metu, tačiau užsikrėtimo rizika egzistuoja ir per užterštus daiktus, tokius kaip patalynė ar rankšluosčiai. Ši infekcija gali pažeisti ne tik lytinių organų takus, bet ir burną, gerklę ar net tiesiąją žarną. Pastaruoju metu dėl didėjančio analinio ir oralinio sekso populiarumo gonokokai vis dažniau aptinkami ne tradicinėse infekcijos lokalizacijose, o gerklėje ar žarnoje.
Tokie atvejai dažnai be simptomų – liga tyčia plinta, nes žmogus gali net neįtarti, kad yra užsikrėtęs.
Moterims gonorėja dažniausiai pasireiškia mažiau ryškiais požymiais, todėl nuo ligos suluošinčių pasekmių, tokių kaip nevaisingumas, negimdinis nėštumas ar sąaugos mažajame dubenyje, dažnai nutylima. Vyrai, negydant ligos, gali patirti prostatitą ir tapti nevaisingi. Ypač pavojinga su gonorėja užsikrėtęs naujagimis, kuris gimdydamasis gali užsikrėsti nuo sergančios motinos.
Antibiotikų atsparumas – problemas kuria patys pacientai
Vilniaus universiteto profesorius Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad atsparumo antibiotikams atsiradimą lemia žmonių požiūris ir įpročiai gydytis. Dažnas pacientas nebaigia pilno antibiotikų kurso arba vartoja vaistus be gydytojo paskyrimo, o tai leidžia daliai bakterijų išgyventi ir vystytis toliau, mutuoti, kol išsivysto atsparios padermės.
Dar viena rimta problema yra naujų antibiotikų kūrimo sunkumai – vaistų, veikiančių naujai atsiradusias atsparias bakterijas, sukurti tampa vis sunkiau ir brangiau. Tai kelia pavojų ne tik gonorėjos gydymui, bet ir kitų infekcijų – tuberkuliozės, plaučių uždegimo ar žarnyno ligų – efektyvumui ateityje.
Visuomenės sveikatos iššūkiai ir būdai juos spręsti
Lytiškai plintančių ligų profilaktikai svarbu naudoti apsaugos priemones – prezervatyvus, kurių naudojimas Lietuvoje, deja, nėra pakankamai paplitęs. Gydymo proceso metu svarbu, kad vaistus gautų ne tik užsikrėtęs asmuo, bet ir jo seksualinis partneris, nes kitaip infekcija bus nuolatinio perdavimo šaltinis.
PSO rekomenduoja kurti antimikrobinio atsparumo stebėsenos programas, kurios padėtų atpažinti ir kontroliuoti atsparias gonokokų padermes. Nors tokios programos yra brangios, jų nauda visuomenės sveikatos požiūriu yra neabejotina. Lietuvoje tokios stebėsenos sistema kol kas nėra įdiegta, o gonorėjos atvejų sergamumas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, tačiau liga vis dar yra rimtas ir aktualus iššūkis sveikatos apsaugos sektoriui.
Todėl sveikatos specialistai ragina jaunimą ir visus aktyviai besilankančius žmones rimtai žiūrėti į prevenciją, pasitikrinti ir gydyti lytiškai plintančias ligas, o visuomenę informuoti apie amžiną tiesą, kad tik atsakingas požiūris ir šiuolaikinės medicinos priemonės gali apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų, tokių kaip stiprus skausmas, uždegimai ir nevaisingumas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.