Agnė (vardas pakeistas), gyvenimo džiaugsmu spindėjusi vilnietė mama, atsidūrė sudėtingoje situacijoje – depresijos ir nerimo sutrikimų gniaužtuose. Per savo „Instagram“ paskyrą ji nebijodama atvirai dalijasi tiek sunkiausiomis akimirkomis, tiek paieškomis, kurios padeda jai grįžti į gyvenimą. Ši istorija atskleidžia, kaip svarbu nebijoti kalbėti apie emocinę sveikatą ir ieškoti pagalbos, nepaisant visuomenės stereotipų.
Atvirumas kaip išlaisvinantis procesas
Savo istoriją Agnė pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose po to, kai kelis metus sirgo ir net negalėjo aktyviai bendrauti su savo aplinka. Ji pripažįsta, kad vidaus kova su depresija lėmė visišką atitrūkimą nuo vaikų, nes net paprastos dienos užduotys tapo nepakeliamos. Tačiau noras būti atvira ir dalytis savo patirtimi ne tik suartino ją su sekėjais, bet ir suteikė jausmą, kad ši patirtis gali padėti kitiems panašius sunkumus išgyvenantiems žmonėms.
Depresija: diagnozė ir iššūkiai kasdieniame gyvenime
Agnė dalijasi, kad jos ligą apibūdina depresija ir nerimo sutrikimai, tačiau konkretus diagnozės pavadinimas buvo sunkiai nustatomas per daugybę konsultacijų su skirtingais psichiatrais. Jos kelias į sveikimą yra sudėtingas ir reikalauja daug ištvermės. Ji labai priešiškai vertina idėją „susigyventi su liga“, nes tai jai reiškia pralaimėjimą. Vietoje to ji stengiasi ieškoti būdų, kaip išeiti iš to sunkumo ir atkurti gyvenimo džiaugsmą.
Platus gydymo ir savipagalbos spektras
Pasak Agnės, jos gijimo procese svarbi buvo ne tik medikamentinė terapija, bet ir daugybė papildomų priemonių. Ji lankėsi pas energetikus, šamanus, išbandė meditacijas, kvėpavimo pratimus, įvairias psichoterapijos formas – egzistencinę, hipnoterapiją, kognityvinę elgesio terapiją, taip pat pritaikė šaltus dušus, sveiką mitybą, sportą ir įvairius papildus. Šis holistinis požiūris padėjo jai pagerinti emocinę bei fizinę sveikatą, sumažinti nerimą ir užtikrinti emocinį stabilumą.
Depresijos poveikis šeimai ir ryšio atstatymas
Depresija smarkiai paveikė Agnės santykius šeimoje – ji atskilo nuo savo dukrų beveik metus, o vyras prisiėmė daug kasdienių rūpesčių. Moteris atskleidžia, kad šis laikotarpis buvo labai sunkus visiems, tačiau vėliau dukros tapo savarankiškos, o pagerėjus jos būklei – šeima ėmėsi aktyviai atstatyti ryšius. Dabar jie bendrauja daugiau, dalijasi savomis emocijomis ir sukuria naujas tradicijas. Vyras yra jos didžiausia atrama, jis ne tik rūpinasi buitimi, bet ir teikia moralinę paramą.
Kada laikas susirūpinti savo emocine sveikata?
Agnė pataria neignoruoti pirmųjų ženklų – nepagrįsto liūdesio, prarasto džiaugsmo mėgstamoms veikloms, panikos priepuolių ir padidėjusio nerimo. Pandemijos laikotarpis dar labiau paaštrino šiuos simptomus dėl izoliacijos ir socialinio bendravimo stokos. Anot jos, svarbu laiku kreiptis pagalbos ir neslėpti savo būsimos sunkumų dėl baimės būti nesuprastiems arba nurašytiems.
Receptai įveikti depresiją – individualūs ir kompleksiški
Neegzistuoja vienas universalus metodas įveikti depresiją. Kiekvienas žmogus unikalus ir tai, kas tinka vienam, gali būti neefektyvu kitam. Visgi bendri patarimai apima sportą, sveiką mitybą, bendravimą, malonumų sau suteikimą, meditacijas, alkoholio atsisakymą, šviesos terapiją, Omega-3 papildus, santykių stiprinimą su artimaisiais bei dalyvavimą bendruomenėse. Svarbu, kad gydymo procese dalyvautų specialistai, o pats žmogus aktyviai ieškotų įvairių būdų gerinti gerovę.
Ši atvira Agnės istorija įkvepia nebijoti kalbėti apie psichikos sveikatą, nuosekliai ieškoti pagalbos ir suvokti, kad depresijos išgyvenimas – ilgas ir sudėtingas kelias, tačiau su tinkama parama yra įveikiamas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.