Tyrimas, trukęs dešimtmečiais, patvirtina: ne tik ką valgote, bet ir kada valgote gali turėti įtakos ilgaamžiškumui. Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama daktaro Hassano Dashti iš Masačusetso bendrosios ligoninės ir Harvardo medicinos mokyklos, stebėjo beveik 3 000 suaugusiųjų ir nagrinėjo, kaip mitybos režimas, genetika ir gyvenimo įpročiai susiję su mirtingumu.
Tyrimo pagrindiniai duomenys
Per 22 stebėjimo metus buvo užregistruoti 2 361 mirties atvejis. Mokslininkai nustatė, kad kiekviena papildoma valanda, kurią vėluojama pusryčiauti, buvo susijusi su padidėjusia ankstyvos mirties rizika. Tiems, kurie valgė anksčiau, 10 metų išgyvenamumas siekė 89,5 proc., o vėlyvų pusryčių mėgėjams – 86,7 proc. Nors absoliutinis skirtumas atrodo nedidelis, jis statistiškai reikšmingas ir verčia atkreipti dėmesį į maitinimosi laiko svarbą.
Kas gali lemti vėlesnius pusryčius?
Analizė rodo, kad su amžiumi daugelis žmonių linkę vėlinti pusryčių ir vakarienės laiką, taip susiaurindami dienos maisto vartojimo „langą“. Vėlyvas rytinis maitinimasis gali būti susijęs su depresija, chronišku nuovargiu ar dantų problemomis, kurios ypač vyresnio amžiaus žmonėms apsunkina valgymą ryte. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra tiesioginis priežastinis ryšys – vėlyvi pusryčiai dažnai sutampa su kitais sveikatos sutrikimais, kurie patys gali didinti riziką.
„Iki šiol mes mažai supratome, kaip maitinimosi laiko poslinkis veikia vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Dabar matome, kad pusryčiai iš tiesų yra labai svarbūs“, – pažymėjo Dashti.
Chrononutricologija ir praktinis pritaikymas
Tyrimo rezultatai sustiprina susidomėjimą chrononutricologija – mokslo sritimi, tirianti, kaip valgymo laikas paveikia cirkadinius ritmus ir medžiagų apykaitą. Reguliariai valgant panašiu metu kasdien, organizmo biologiniai laikrodžiai geriau sinchronizuojasi, energijos apykaita tampa stabiliau reguliuojama, o tai gali prisidėti prie sveikesnio senėjimo.
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios praktikos kaip intervalinis badavimas ar laiko ribojimas turi skirtingus padarinius skirtingo amžiaus žmonėms.
Jaunesniems asmenims kai kurie režimai gali būti naudingi, o vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų rinktis individualius sprendimus, atsižvelgiant į bendrą sveikatą, vaistus ir mitybos poreikius. Prieš keičiant mitybos įpročius, ypač esant lėtiniams susirgimams, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Ką rekomenduoti kasdieniame gyvenime?
Praktiškai tai reiškia: stenkitės pusryčiauti stabiliai ir ankstyviau — pvz., artimiausiu metu po pabudimo arba tuo metu, kai įprastai jaučiatės alkani. Svarbu atsižvelgti į individualias aplinkybes: jei vakarais praleidžiate daug valgio, galbūt naudinga peržiūrėti vakarienės laiką ir porcijas. Maži, bet nuoseklūs pokyčiai mitybos grafike gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai.
Galiausiai, nors ryto valgymo laikas yra svarbus, jis yra tik vienas iš daugelio sveiko gyvenimo būdo komponentų: fizinis aktyvumas, miego kokybė, streso valdymas ir įvairesnė maisto sudėtis taip pat lemia ilgaamžiškumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.