Amerikiečių rašytojos Laros Lillibridge memuarai „Mergaitiška: vaikystė lesbiečių namuose“ atvėrė diskusiją apie pirmąją kartą vaikų, užaugusių tos pačios lyties porų šeimose, patirtis. Jos pasakojimas – ne vien apie šeimos struktūrą, bet ir apie stigma, baimę, patyčias bei šilumą, kurią kartais suteikia artimi žmonės. Knyga leidžia pažvelgti į sudėtingą vaikystės lauką, kuriame meilė ir nepriteklius, atvirumas ir slepimasis persipina kasdienybėje.
Slėpimas, baimė ir paauglystės pažeminimai
Lara prisimena, kad šeimoje dažnai prašydavo niekam nesakyti, kokioje šeimoje ji gyvena; buvo baiminamasi prarasti darbą ir namus. Kartą į jų namo langą pataikė akmuo, o pamotė verkė: „Jie metė akmenį į mūsų langą todėl, kad esame homoseksualios!“ Ši patirtis vaikui atrodė kaip realus grasinimas, nors logiškai mergaitė abejojo, ar akmuo tikrai buvo mėtytas tyčia. Vis dėlto tokie įvykiai įtvirtina jausmą, kad šeima yra pažeidžiama dėl savo pasirinkimo.
Patyčios mokykloje ir tapatybės kova
Mokykloje Larą greitai pažymėjo pravardės: „Lez“, „Lesbė“ ir, žinoma, „Pyd*rė“. Vienas užkrėtęs gandas išliko – kiti vaikai pavadino ją „Lesbiete Lara“, o draugų atminimų knygelėje pasirašyta frazė „Larai Les.“ dar labiau gilino gėdos ir pažeminimo jausmą. Tokie epitetai formuoja paauglystėje ilgai išliekantį poreikį įrodinėti heteroseksualumą, vengti feministiškų ar kitokių viešai vertinamų atributų ir slėpti tikruosius vidinius išgyvenimus.
Šeimos dinamika: šiluma ir psichologinis smurtas
Lara atkreipia dėmesį, kad jos šeimos dinamika nebuvo vienalytė. Viena pamotė elgėsi žiauriai, kartodama frazes apie vyrų privilegijas ir menkinimą, o kitos mamos draugės – Babs, Shirley, Betty, Marty – siūlė šilumą ir rūpestį. Ji pasakoja: „Tu netapsi namų šeimininke! Būsi verslininkė!“ – tai vienas iš tų raginimų, kurie vaikui skambėjo grėsmingai ir keitė jos ateities viziją.
Tuo pačiu ji prisimena ir smagius susitikimus su kitomis šeimos draugėmis, kurios rodė rūpestį, leido jaustis saugiai ir mylėtai.
Ką ši istorija sako plačiau?
Laros išpažintis primena, kad šeiminės istorijos ir jų poveikis vaikui nėra vien matematinė lyčių samplaika – svarbūs vaidmenys, emocinė aplinka, viešoji reakcija ir saugumo jausmas. Jos pasakojimas rodo, kad diskriminacija ir patyčios daro ilgalaikę žalą, tačiau taip pat pabrėžia, jog gretimos, šiltos, atsakingos figūros gali kompensuoti kai kurias žaizdas. Knyga kviečia visuomenę kalbėti atvirai, mažinti stigmatizaciją ir kurti palaikančias aplinkas visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos sudėties.
Pagal L.Lillibridge knygos „Girlish: Growing up in a Lesbian Home“ ištrauką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.