Valstybės duomenys rodo, kad 2026 m. sausį Lietuvos gyventojai maistui, gėrimams ir tabako prekėms išleido daugiau nei 612 mln. eurų per mėnesį. Tai reiškia, kad vidutinė šeima su vienu ar dviem vaikais gali skirti 600–800 eurų per mėnesį vien maistui ir kasdienėms prekėms — per metus daugiau nei 7 000 eurų. Daugelis šeimų šių išlaidų net nepastebi: mažos sumos kaupiasi ir per mėnesį susidaro didelė suma.
Kur iš tiesų išeina pinigai?
Pagrindinės maisto krepšelio pozicijos pagal Žemės ūkio ministerijos duomenis yra mėsa, pieno produktai, sūris, kiaušiniai, duona ir grūdų produktai. Tačiau didžiąją dalį išlaidų sudaro ne tik šie punktai: smulkūs impulsiniai pirkiniai — saldainiai, sausainiai, užkandžiai prie kasos, pirkta išgeriamoji kava ar vanduo buteliuose — per mėnesį lengvai užima 30–50 eurų.
Dar vienas reikšmingas nuostolis yra maisto švaistymas. Europos Komisijos duomenimis, vidutinis europietis per metus išmeta apie 131 kg maisto; Lietuvoje situacija panaši. Jogurtas, vaisiai ir daržovės ar duona, kurių neprisimenama vartoti, vos per kelis mėnesius gali sudaryti 60–90 eurų nuostolį šeimos, kuriai maistui skiriama 600 eurų per mėnesį.
Infliacija ir ilgalaikis spaudimas biudžetui
Finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,5 proc. Tai reiškia, kad šeima, išleidžianti 600 eurų maistui per mėnesį, per metus už tuos pačius produktus gali sumokėti maždaug 250 eurų daugiau. Per pastarąjį dešimtmetį labiausiai pabrango sviestas, aliejus, kiaušiniai, pieno produktai ir mėsa — produktai, kurie sudaro didelę dalį kasdienio valgiaraščio.
Praktiniai žingsniai: 5 minutes per savaitę, kurios sutaupo
Sutaupyti galima paprastais įpročiais. Vieną vakarą per savaitę skirti 5 minutes prekybos tinklų akcijoms peržiūrėti ir sudaryti konkretų pirkinių sąrašą pagal savaitės valgiaraštį — tai veiksmai, kurie mažina impulsinius pirkinius ir maisto švaistymą.
Kainų skirtumas tarp parduotuvių gali siekti apie 20 proc.; šeimai, išleidžiančiai 600 eurų per mėnesį, tai reiškia iki 120 eurų mėnesinių taupymų arba beveik 1 500 eurų per metus.
Be to, planuodami valgiaraštį ir pirkdami tik reikalingą kiekį, sumažinsite išmetamo maisto kiekį. Tokiu būdu sutaupoma dvigubai: pirkdami pigiau ir nevartodami to, kas vėliau atsiduria šiukšlių dėžėje. Realistiškas tikslas šeimai — 100–150 eurų mėnesinių sutaupymų be drastiškų aukų kokybei.
Mažas įprotis — didelis pokytis
Problema dažniausiai nėra viena didelė klaida, o daug mažų įpročių: penki eurai kavinėje čia, papildomas produktas prie kasos ten. Jei prieš apsipirkimą būtų peržiūrėtos akcijos, sudarytas konkretus sąrašas ir pasirinkta parduotuvė, kurioje konkrečiai šią savaitę pigiau, per mėnesį galima sutaupyti ženklias sumas. Penkios minutės per savaitę — ir pokytis biudžete taps akivaizdus po kelių mėnesių.
Daugiau nei 612 mln. eurų per mėnesį — kiek iš tos sumos tenka jums, ir kiek buvo planuota iš anksto?