Vis dažniau žmonės sugrįžta prie tradicinių vaistažolių kaip papildomos paramos po ligų, stresinių periodų ar hormoninių sutrikimų. Žolininkė Giedrė Bružienė ypatingai rekomenduoja rausvąją rodiolę, vadinamą auksine šaknimi: ji pasižymi stipriomis tonizuojančiomis savybėmis ir padeda atkurti organizmo atsparumą.
– Rausvoji rodiolė, kai kada žinoma kaip auksinė šaknis, vadinama stiprybės augalu. Kokiomis gydomosiomis savybėmis ji pasižymi?
– Tai vienas iš stipriausių tonizuojančių augalų. Ši vaistažolė ypač tinka stipriems darboholikams, kuriuos kamuoja pervargimas. Žolelė sugrąžins jėgas ir po sunkių lėtinių ligų, po chemoterapijos, išsekimo, kai sumažėjęs kraujo spaudimas. Labai pagelbės tuomet, kai kamuoja depresija ir liūdesys. Kai kurie vyrai tikrai žino auksinę šaknį – mat ji gerai kelia potenciją.
Auksinė šaknis veikia kaip adaptogenas: padeda organizmui prisitaikyti prie streso, didina ištvermę ir gerina bendrą tonusą. Ji gali būti naudinga ir esant medžiagų apykaitos sulėtėjimui ar raumenų silpnumui, todėl kartais vartojama papildomai lėtinėms būklėms remti. Vis dėlto šis augalas netinka aštriam susijaudinimui ar padidėjusiam kraujospūdžiui – Bružienė pabrėžia, kad jo geriausia vartoti „po visko“, kai reikia atsigauti, todėl rekomenduojama savaitgaliais, kai sumažėja dienos įtampa.
Kaip ruošti ir vartoti
Praktinis receptas, kurį pateikia žolininkė: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų šaknų ir šakniastiebių užpylus 1 litru karšto vandens pašildyti kelias minutes, o po valandos bus galima gerti 2–3 stiklines per dieną šios aitrokos, bet labai kvapnios arbatos. Tokiu būdu išsaugomi aktyvūs junginiai ir gaunamas švelnesnis poveikis.
Auginimas ir priežiūra
– Ar šį augalą lengva užauginti?
– Rodiolė kilusi iš Altajaus kalnų, bet pas mus irgi ji kuo puikiausiai gyvuoja ir jokių šalčių – netgi sausros – nebijo. Jos nereikia laistyti. Toje pačioje vietoje ši vaistažolė dėl vaistų auginama tik trejus metus – paskui šaknys apmiršta ir nebetinka naudoti.
Dažnas ją augina dėl gražumo – išsiplėtusi storalapė gražuolė.
Švieži lapeliai tinkami salotoms ar kaip prieskonis; šaknis renkant būtina atsižvelgti į augalo amžių ir derlių, kad nepažeistumėte populiacijos ilgaamžiškumo.
Šalavijo savybės ir atsargumas
„Kodėl žmonės miršta nuo ligų, kai soduose auga šalavijas?“ – taip buvo rašoma dar prieš šimtmečius, atspindint šalavijo reputaciją tradicinėje medicinoje. Šalavijas mažina uždegimus, tinka gerklei, burnos dezinfekcijai, sąnarių skausmams. Jis taip pat stimuliuoja estrogenų veiklą, todėl gali būti naudingas planuojant pastojimą ar menopauzės simptomams mažinti. Tačiau nėščiosioms šalavijas vartoti draudžiama.
– Kaip vartoti norint išgauti geriausias šalavijo savybes?
– Kaip ir visų arbatų, šalavijų lapelių negalima užpilti verdančiu vandeniu. Vanduo turi būti prieš virimą, „bėgiojantis“. Ir ne užviręs ir atvėsęs – tibetiečiai verdantį, kunkuliuojantį vandenį vadina šiurpokai: mirštančio senolio baltakiuojančios akys. Tad užviręs vanduo, anot jų, – miręs vanduo.
Apibendrinant: auksinė šaknis ir šalavijas gali suteikti natūralią paramą organizmui, bet prieš pradedant vartoti reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei yra lėtinių ligų, vartojami vaistai ar yra nėštumas. Atsakingas ir saikingas vartojimas užtikrina geriausią efektą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.