Tarptautiniai duomenys rodo, kad beveik 40 proc. žmonių kasdien patiria stiprų nerimą, 37 proc. jaučia stresą, 32 proc. išskiria fizinį skausmą, o 26 proc. kone kasdieną susiduria su liūdesiu. Šie rodikliai yra aukštesni nei prieš dešimtmetį ir kelia klausimą ne tik apie simptomų valdymą, bet ir apie biologinius mechanizmus, lemiamus atsistatymui po streso. Lietuvių startuolis „Pulsetto“ savo įžvalgas ir technologiją pristatė Oksfordo universiteto biohakingo ir neurotechnologijų bendruomenei — tai signalizuoja augantį susidomėjimą naujais būdais stiprinti emocinę sveikatą.
Problema dažnai slypi ne ten, kur jos ieškome
Medicinos ir klinikinių tyrimų strategė, gydytoja Jonė Pukėnaitė paaiškina, kad trumpalaikis stresas iš tiesų yra natūrali ir naudinga organizmo reakcija, padedanti mobilizuoti resursus ir susikaupti. Ji pabrėžia, kad problema prasideda tada, kai organizmas nebesugeba grįžti įpusiausvyrą. „Trumpalaikis stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius. Jis padeda mobilizuoti energiją, susikaupti ir veikti. Problemos prasideda tuomet, kai organizmas nebesugeba laiku išjungti šios reakcijos ir grįžti į normalią būseną. Kitaip tariant, žmogų vargina ne pats stresas, o sutrikęs atsistatymas po jo”, – sako J. Pukėnaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į individualius skirtumus: du žmonės gali į tą pačią situaciją reaguoti visiškai skirtingai, priklausomai nuo miego kokybės, ankstesnių patirčių, nuovargio lygio ir bendros organizmo būklės. „Dažnai žmogus sako, kad nesijaučia labai įsitempęs, tačiau prastai miega, sunkiai susikaupia, jaučia nuolatinį nuovargį ar energijos stoką. Tokiais atvejais problema gali būti ne streso kiekis, o organizmo gebėjimas po jo atsistatyti”, – teigia ji.
Nervų sistemos treniravimas: ką tai reiškia praktiškai
Viena iš perspektyvių krypčių — vadinamasis „stress fitness“ požiūris, kuris orientuojasi ne tik į stresą kaip problemą, bet į gebėjimą greitai prisitaikyti ir atsistatyti. Svarbus šio modelio elementas yra klajoklinis (vagus) nervas, jungiantis smegenis ir vidaus organus ir reguliuojantis parasimpatinę nervų sistemą.
Mokslininkų bendruomenėje šio nervo stimuliacija laikoma vienu iš būdų pagerinti organizmo gebėjimą grįžti į pusiausvyrą.
Lietuvių sukurta neinvazinė nešiojama įranga, skirta klajoklinio nervo stimuliacijai, veikia aktyvindama parasimpatinę grandį — tą, kuri atsakinga už poilsį ir atsistatymą. Tokios technologijos gali papildyti tradicinius metodus: gerinti miegą, mažinti per didelį simpatinį aktyvumą („kovok arba bėk” reakciją) ir pagreitinti grįžimą į ramybės būseną po iššūkių.
Technologijų ir sveikatos ateitis: ką svarbu žinoti
Rinkos vertinimai rodo, kad streso valdymo, miego ir emocinės sveikatos technologijų sektorius siekia šimtus milijardų eurų. Dauguma sprendimų šiuo metu orientuoti į simptomų mažinimą — vaistus, meditaciją ar elgesio programas. Tačiau vystosi sprendimai, kurie veikia biologinius procesus ir padeda nuosekliai stiprinti nervų sistemos funkcijas. Tai reiškia ir didesnį dėmesį klinikiniam patvirtinimui, saugai bei etikai.
Tolimesni žingsniai — integruoti technologinius sprendimus su miego higiena, fiziniu aktyvumu ir psichikos sveikatos priežiūra, užtikrinti prieinamumą ir medikų priežiūrą. Tokiu būdu galima sukurti tvaresnį modelį, kuriame ne tik slopinami simptomai, bet ir didinamas žmogaus atsparumas kasdieniams iššūkiams.
Supratimas, kad gebėjimas atsistatyti po streso yra toks pat svarbus kaip fizinė sveikata, gali pakeisti požiūrį į prevenciją. Jeigu kasdienis nerimas ar nuolatinis nuovargis trukdo gyventi, verta pasikonsultuoti su specialistu ir domėtis naujomis, klinikiniu pagrindu paremtomis galimybėmis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.