Jungtinė Karalystė ir Prancūzija rengia daugianacionalines stabilizavimo pajėgas, kurių dislokuotiems taikdariams Ukrainoje bus leista „ugnimi atsakyti į rusų ugnį“. Tokį sprendimą Vakarų pareigūnai aiškina kaip būtinybę apsaugoti savo karius ir užtikrinti operacijų saugumą, jei konfliktas po paliaubų vėl įsiplieks.
Taisyklių reikšmė ir apribojimai
Tokių pajėgų veikimo taisyklės numato, kad dalyviai vykdys „gynybinio pobūdžio“ misiją ir galės atsakyti į tiesioginius išpuolius. Kaip pažymėta, „Akivaizdu, kad ginsime savo pajėgas nuo bet kokios agresijos“, – sakė su planais susipažinęs pareigūnas, nors jis pabrėžė, kad Vakarų kariai Ukrainoje vykdys „gynybinio pobūdžio“ misiją. Tokios taisyklės siekia suderinti su karo teisės principais: jėga gali būti naudojama savigynai, bet nebūtų leidžiama aktyvių puolamųjų operacijų vėliau nei nurodytas mandatas.
Pratybos ir pasirengimas
Informacija apie taisykles paaiškėjo rengiant pratybas „Koalicja“ Lenkijoje, kur 11 šalių treniruosis greito dislokavimo scenarijus. Pratybose dalyvaus apie 2800 karių, tarp jų Prancūzijos 1-osios divizijos 1500 karių ir Didžiosios Britanijos 7-osios lengvosios mechanizuotosios brigados 300 karių. Generolas leitenantas Tomas Batemanas pabrėžė, kad šalys yra pasiryžusios „suteikti tvirtas ir įpareigojančias saugumo garantijas Ukrainai po karo veiksmų nutraukimo“ ir parodyti „karinį pasirengimą, greito dislokavimo pajėgumus ir gebėjimą efektyviai veikti”.
Technologijų ir paramos klausimai
Planuojamos pajėgos turėtų būti nepriklausomos nuo JAV technologijų: „Mes nesame priklausomi nuo JAV sistemų”, – pridūrė vienas pareigūnas. Tai reiškia didesnį dėmesį europietiškoms ryšių ir valdymo platformoms. Tokia strategija gali sumažinti riziką, susijusią su prieigos prie trečiųjų šalių technologijų apribojimais, tačiau tuo pačiu kelia klausimų dėl sistemos patikimumo, greito integravimo ir sąveikos su Ukrainos infrastruktūra.
Politinės ir saugumo pasekmės
Daugianacionalinis dislokavimas, net jei ir hipotetinis, atkreipia dėmesį į riziką, kad konfliktas gali vėl paaštrėti ir įtraukti Vakarų kariuomenes.
Numatytos taisyklės leidžia atremti bepiločių atakas ir kitus išpuolius, tačiau kiekvienas ginkluotas susidūrimas kelia diplomatinių ir karinių pasekmių riziką bei gali pakeisti Maskvos reakciją ir regioninę saugumo dinamiką. Be to, JAV politinė pozicija — nusišalinimas nuo ilgalaikio karinio buvimo — dar labiau skatina Europos šalis stiprinti savo autonomiją gynybos srityje.
Galutinė dislokavimo sprendimo įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo regioninės koordinacijos, technologinių sprendimų ir politinio konsensuso tarp dalyvaujančių valstybių. Jei pajėgos bus dislokuotos, jas teks laikyti toliau nuo fronto, tačiau su gebėjimu reaguoti į tiesioginius pavojus, kas sukurs naują iššūkį tiek operaciniame, tiek diplomatiniame lygmenyje.