Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, o jų svarba išlieka labai didelė net ir pandemijos laikotarpiu. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų, šios ligos Europoje kasmet nusineša apie 4 milijonus gyvybių. Dažniausiai širdies ligos vystosi nepastebimai, ypač jei pagrindinė priežastis – aterosklerozė, kuri ilgą laiką gali būti besimptomė. Vilniaus „Kardiolitos klinikų” gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė atkreipia dėmesį, kad daug žmonių slapta gyvena su šia liga, nes ankstyvieji požymiai dažnai praeina nepastebėti.
Širdies ligų rizikos veiksniai ir simptomatika
Širdies ir kraujagyslių ligų pagrindas yra kraujagyslių spindžio susiaurėjimas ir jų elastingumo praradimas dėl aterosklerozės proceso. Ši liga susiformuoja, kai ant kraujagyslių sienelių kaupiasi aterosklerotinės plokštelės, kurios gali „užkalkėti“ ir trukdyti normaliam kraujo srautui. Dėl to organizmas patiria kraujotakos sutrikimų, didėja kraujospūdis, o rizika patirti insultą ar infarktą žymiai padidėja.
Gydytoja pabrėžia keletą pagrindinių rizikos veiksnių, į kuriuos gali tiesiogiai įtakoti pats žmogus: rūkymas, dažnas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, psichinis stresas bei genetinė polinkis. Žinoma, jog kiekvieno veiksnio sumažinimas ar pašalinimas gali ženkliai pagerinti bendrą sveikatos būklę ir sumažinti ligos progresavimą.
Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, neretai pasirodo tik ligai pažengus. Dažniausi požymiai – spaudžiančio ar deginančio pobūdžio krūtinės skausmas, kuris gali pasireikšti fizinio ar emocinio krūvio metu, dusulys, skausmas kairėje arba dešinėje rankoje, petyje arba po mentimi, taip pat skausmo banguojantis pobūdis. Jei šie simptomai užsitęsia ilgiau negu 20 minučių arba jų intensyvumas didėja, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos.
Prevencijos svarba ir gydymo galimybės
Prevencija yra vienas iš svarbiausių įrankių kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, metimas rūkyti gali daugiau nei dvigubai sumažinti riziką susirgti šiomis ligomis. Be to, rekomenduojama keisti mitybos įpročius: atsisakyti sočiųjų riebalų ir perdirbto maisto, didinti šviežių daržovių, vaisių ir ankštinių produktų vartojimą. Tai yra natūralūs bei ilgaamžiški būdai stiprinti kraujagyslių sveikatą.
Kardiologė T. Ivanauskienė akcentuoja ir fizinio aktyvumo poreikį – bent 30 minučių kasdienės aktyvios veiklos, tokios kaip ėjimas, bėgimas ar mankšta, gali ženkliai pagerinti bendrą širdies būklę. Taip pat svarbu valdyti stresą ir užtikrinti tinkamą kūno masę, palaikant KMI žemiau 25 kg/m2.
Net jei liga jau diagnozuota, šiandieninėje medicinoje yra daug galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir išvengti komplikacijų: nuo medikamentinio gydymo iki intervencinių procedūrų, tokių kaip koronarinės intervencijos ar šuntavimo operacijos. Svarbu, kad pacientai reguliariai tikrintų savo būklę ir laikytųsi gydytojų rekomendacijų.
Gydytojų rekomendacijos ir svarbiausi patarimai
Reguliarios profilaktinės apžiūros ypač rekomenduojamos vyresniems nei 40 metų vyrams ir nuo 50 metų moterims bei pomenopauziniu laikotarpiu. Šių patikrinimų metu, esant įtarimams, atliekamos koronarinės arterijų angiografijos, leidžiančios įvertinti kraujagyslių susiaurėjimą, o esant būtinybei – ir jų platinimo procedūros.
Po gydymo svarbu laikytis gyvenimo būdo pokyčių: atsisakyti žalingų įpročių, įtraukti kasdienę fizinę veiklą, mitybą praturtinti grūdiniais ir daržovėmis, mažinti druskos suvartojimą ir kontroliuoti svorį bei kraujospūdį. Ypač svarbią rolę vaidina tinkamas gliukozės kiekio kraujyje valdymas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu.
Be medicininių priemonių, vis daugiau reikšmės įgauna ir finansinis saugumas. Gyvybės draudimo specialistai atkreipia dėmesį, kad draudimas gali padėti žmonėms jaustis ramiau dėl savo ateities ir užtikrinti reikiamą pagalbą ištikus ligai. Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai paveikia vyresnio amžiaus žmones, todėl prevencija ir finansinis planavimas yra itin svarbūs veiksniai, lemiantys gyvenimo kokybę tiek ligos metu, tiek po jos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.