Plaučių vėžys Lietuvoje yra viena iš pagrindinių onkologinių ligų, darančių didelę įtaką mirtingumui. Nors daugelis vis dar mano, kad ši liga susergama tik nuo rūkymo ar užterštos aplinkos, naujausi tyrimai rodo, jog plaučių vėžys gali išsivystyti ir sveikiems, rūkančių neturintiems žmonėms. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas krūtinės chirurgas, profesorius habilituotas mokslų daktaras Saulius Cicėnas atkreipia dėmesį į svarbiausius plaučių vėžio požymius, rizikos veiksnius bei ankstyvos diagnostikos galimybes, kurios gali ženkliai sumažinti mirtingumą.
Plaučių vėžio rizikos veiksniai ir jų svarba
Ilgą laiką manyta, kad plaučių vėžys daugiausia susergama rūkant arba gyvenant itin užterštoje aplinkoje. Visgi, XX–XXI amžiaus medicinos pasiekimai atskleidė, jog pavojus plaučiams kyla ir tokioms grupėms, kurios rūkyti niekada nepradėjo. Nenusakytinas vaidmuo tenka aplinkos veiksniams, profesinei veiklai ir genetikai. Įkvėpus žalingų medžiagų, tokias kaip asbesto dulkės ar radionuklidų, ypač radono, kurio poveikis stiprina žalingą vėžio riziką, tikimybė susirgti plaučių vėžiu didėja.
Be to, atskirų profesijų žmonės, kurie nuolat kvėpuoja pavojingomis medžiagomis – pavyzdžiui, suvirintojai ar darbuotojai grūdų beicavimo įmonėse – taip pat susiduria su daug didesne rizika sirgti šia klastinga liga. Paveldimumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį, maždaug 8 proc. atvejų plaučių vėžys susijęs su genetiniais predispozicijomis.
Simptomai ir ankstyvos stadijos diagnozė
Ankstyvosiose plaučių vėžio stadijose liga dažnai niekaip nesireiškia, todėl ją aptikti pirmiausia galima profilaktinių patikrų metu. Dažnai, kai pacientai kreipiasi į medikus jau dėl pasunkėjusio kvėpavimo ar nuolatinio kosulio, liga būna pažengusi. Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti tokie simptomai kaip dusulys, krūtinės skausmas, nepaaiškinamas darbingumo sumažėjimas ir reikšmingas svorio kritimas.
Moterys ir plaučių vėžys: nauji duomenys
Nors plaučių vėžys dažniausiai siejamas su vyrais, pastaraisiais metais moterų sergamumas šia liga auga. Lietuvoje nuo 2015 metų fiksuotas net 7,6 proc. padidėjimas šios onkologinės ligos atvejais tarp moterų. Įdomu tai, kad tarp moterų vyrauja specifiniai veiksniai, tokie kaip hormonų vartojimas, o kai kurių pasaulio šalių pavyzdžiai rodo, jog kasdienis kvėpavimas aliejaus garais gali daryti reikšmingą įtaką ligos išsivystymui.
Profilaktika ir ateities perspektyvos Lietuvoje
Plaučių vėžio gydymo sėkmė stipriai priklauso nuo ligos nustatymo laiko. Lietuvoje vis dar dominuoja vėlyvos stadijos diagnozės, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir rezultatai yra prastesni. Todėl itin svarbus yra reguliarus profilaktinis gydytojų lankymas ir rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Nuo 2025 metų Lietuvoje bus vykdoma valstybės finansuojama plaučių vėžio patikros programa, skirta 50–70 metų asmenims, kurios metu bus atliekama žemos raiškos kompiuterinė tomografija. Šis žingsnis leidžia tikėtis ženklaus mirtingumo mažėjimo šioje amžiaus grupėje.
Be to, visuomenėje būtina skleisti informaciją apie rūkymo pavojus. Profesorius S. Cicėnas pabrėžia, jog tiek tradicinės cigaretės, tiek elektroniniai bei kaitinamojo tabako gaminiai kelia vienodą riziką susirgti plaučių vėžiu ir kitomis plaučių ligomis. Todėl perėjimas nuo vieno rūkyti gaminio prie kito nėra saugesnis sprendimas. Optimistiškai vertintina, kad rūkymo atsisakymas iškart sumažina riziką, nepriklausomai nuo amžiaus.
Visuomenės sveikatos iššūkiai ir vilties žinutė
Deja, Lietuvoje neretai ilgai delsiama kreiptis į medikus, laukiant simptomų išryškėjimo. Tai smarkiai apsunkina gydymo sėkmę, nes sergant pažengusiomis stadijomis gydymas yra komplikuotas ir dažnai tik palengvina ligos eigą, bet nesuteikia visiško išgijimo. Dėl šios priežasties būtina skatinti sąmoningumą ir dalyvavimą ankstyvosiose diagnostikos programose.
Nacionalinis vėžio institutas jau pradėjo pilotinę plaučių vėžio ankstyvos diagnostikos studiją ir tikisi, kad rengiamas valstybės finansuojamas projektas reikšmingai keis sergamumo ir mirtingumo rodiklius. Pažangus gydymo metodų vystymasis, imunoterapija bei tiksinių vaistų taikymas perioperaciniu laikotarpiu suteikia papildomų galimybių kovoti su šia sudėtinga liga.
Profesorius Saulius Cicėnas primena, kad geriausia prevencija yra sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus rūpesčio savo sveikata demonstravimas, įskaitant reguliarias profilaktines patikras. Tik tokiu būdu galima pastebėti ligą ankstyvoje stadijoje, kai išgijimo tikimybės yra didžiausios.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.