Aterosklerozė, dar žinoma kaip kraujagyslių „kalkėjimas“, yra lėtinė liga, kurios metu ant kraujagyslių sienelių kaupiasi riebalai ir kalcis. Šis procesas siaurina kraujagysles, apsunkina kraujo pratekėjimą, sutrikdo kraujotakos sistemą, skatina trombų formavimąsi ir blogina organizmo aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis.
Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas pastebi, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja ir sergančiųjų širdies bei kraujagyslių ligomis. „Sėslus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas skatina aterosklerozės išsivystymą vis jaunesniame amžiuje – kreipiasi pacientai jau nuo 40 metų. Nors gydymas gerėja ir tobulėja, tačiau negalime teigti, kad ligonių mažėja“, – teigia gydytojas. Nors labiausiai mirtingumui įtakos turi širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, periferinių arterijų pažeidimai taip pat kelia didelę grėsmę gyvybei. „Noriu pabrėžti, kad aterosklerozė nėra viename žmogaus organizmo segmente, ji bendrai paveikia kraujagysles. Ši liga greitai progresuoja, tad būtina laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą, tokiu būdu galima išvengti sunkių komplikacijų ateityje“, – paaiškino N. Bičkauskas.
Kas didina riziką susirgti ateroskleroze?
Pasak N. Bičkausko, didelę įtaką kraujagyslių ir širdies ligų atsiradimui daro genetika. Rizika susirgti šiomis ligomis didėja, jei artimi giminaičiai (tėvai, seneliai) yra turėję panašių problemų. Ne mažiau svarbus ir gyvenimo būdas. Nuolatinis nerimas, stresas, nereguliari ir nekokybiška mityba, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas, rūkymas), fizinio aktyvumo stoka ir sėdimas darbas – visa tai didina aterosklerozės išsivystymo riziką.
„Blogojo“ cholesterolio vaidmuo ir mitybos svarba
Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Kadangi kraujyje jis netirpsta, susijungia su baltymais, vadinamais lipoproteinais. Mažo tankio lipoproteinai (MTL), dažnai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, esant jų pertekliui, nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Todėl patariama mažinti sočiųjų (gyvūninės kilmės) riebalų vartojimą.
„Nereikia tapti vegetaru ar veganu – turi būti laikomasi pagrindinių maisto piramidės principų: reikalingi ir baltymai, ir riebalai, ir angliavandeniai, tačiau maistas turi būti saikingas ir subalansuotas, kasdien turi būti gaunamas atitinkamas kalorijų kiekis, atsižvelgiant į amžių, lytį ir gyvenimo būdą“, – patikino kraujagyslių chirurgas N. Bičkauskas. Gydytojas taip pat pabrėžia, kad nereikia savęs bausti ar pernelyg nerimauti dėl nedidelių mitybos nukrypimų, nes stresas kenkia ne mažiau. Svarbiausia – saikas ir balansavimas.
Aterosklerozės simptomai: į ką verta atkreipti dėmesį?
Daugeliu atveju žmogus ilgai nepastebi jokių simptomų ir net nenutuokia apie gresiančią aterosklerozę. Vis dėlto, gydytojas įspėja neignoruoti tam tikrų ženklų. Jei jaučiamas skausmas širdies plote, širdies ritmo sutrikimai, padažnėjęs kvėpavimas greičiau einant ar dusulys, reikėtų kreiptis į medikus.
„Kalbant apie periferines arterijas, žmogus jaučia pasikartojančius kojų skausmus, ypač blauzdų srityje. Pradžioje gali imti mausti kojas, paėjus kelis kilometrus, vėliau gali imti skaudėti ir nuėjus 500 metrų. Kritinė situacija, kai žmogui reikia vis sustoti ir pailsėti, nuėjus net ir 10 žingsnių. Tai jau rimtas aterosklerozės signalas, – pabrėžė kraujagyslių chirurgas. – Jei žmogus nieko nesiima, kojų skausmas gali pažadinti ir naktį.“
Pajutus pirmuosius simptomus, diskomfortą ar iškilus abejonėms, visuomet patariama kreiptis į gydytoją. „Savigyda nėra gerai. Kai žmogus ateina ir klausia, ar jam jau reikia pradėti gydytis, dažniausiai atsakau, kad jau reikėjo. Nors, rodos, šiais laikais tiek daug yra informacijos apie aterosklerozę ir jos komplikacijas, tačiau didžioji dalis pacientų visgi neskuba kreiptis ir ilgai gyvena su skausmu“, – pastebi N. Bičkauskas.
Gydytojas dalijasi ir liūdna patirtimi: „Būna, vaikai atveda savo garbingo amžiaus tėvus, kurių požiūris chirurgo jau nestebina, bet ir nedžiugina: „Ai, kiek man liko, galbūt ir taip išgyvensiu“. O po kelerių metų, anot gydytojo, jie visgi sugrįžta, tačiau situacija būna gerokai prastesnė: „Jie jau maldauja manęs kažką daryti, nes nebegali ištverti skausmo. Žinoma, nes liga negydoma gerokai progresavo. Tokių situacijų, deja, pasitaiko pakankamai dažnai.“
Diagnostika ir gydymas: kodėl svarbu nedelsti?
Diagnozuojant aterosklerozę, pasak N. Bičkausko, itin svarbus pirminis pokalbis su ligoniu – išsami anamnezė. Ji leidžia gydytojui susidaryti pirminį vaizdą apie problemą. Remiantis simptomatika, numatomas ir gydymas – medikamentinis ar prireiks chirurginės intervencijos.
„Kiekvienas pacientas individualus, tad ir gydymas skiriamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Pirmiausia, žinoma, taikomas medikamentinis gydymas, o jei žmogaus gyvenimo kokybė dėl aterosklerozės blogėja, atsiranda negrįžtamų pokyčių, tuomet gali prireikti ir operacijos“, – teigė chirurgas.
Prevencija: sveikas gyvenimo būdas – geriausia apsauga
Kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų? Pasak gydytojo, būtina sureguliuoti mitybą, kiek įmanoma vengti stresinių situacijų, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių. „Reikia bandyti laikytis sveiko gyvenimo būdo. Gal pradžioje ir sunku, bet ateityje tai duoda dividendus. Kol esi jaunas, rodos, nesvarbu, kaip valgai, kiek pailsi, bet kai atsiranda sveikatos problemų, ją jau pradedi kitaip vertinti. Todėl labai svarbu jau nuo mažens vaikus mokyti ir rodyti sveiko gyvenimo būdo pavyzdį“, – apibendrino kraujagyslių chirurgas N. Bičkauskas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.