„Turbūt nėra atvejų, kada fizinis aktyvumas būtų žalingas. Judėjimas yra priešnuodis, kuris padeda kovoti su įvairiausiais sveikatos negalavimais ir ligomis. Fizinė veikla ne tik kelia teigiamas emocijas, padeda lengviau pakelti stresą ir gerina nuotaiką, bet ir mažina arterinį kraujo spaudimą bei riziką susirgti širdies, kraujagyslių, vėžinėmis ligomis“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Neringa Sakalauskė.
Fizinis aktyvumas: visapusiškas geros savijautos šaltinis
Reguliarus fizinis aktyvumas išties naudingas visapusiškai. Jis gerina raumenų ir kaulų pajėgumą, padeda reguliuoti kūno masės indeksą, taip efektyviai kovodamas su nutukimu ir užkirsdamas kelią cukriniam diabetui. Be to, fizinė veikla yra puiki priemonė kovojant su depresijos simptomais, kas šiuolaikinėje visuomenėje yra itin aktualu. Judėjimas stiprina raumenų jėgą, gerina ištvermę, aktyvina kraujotaką, dėl ko širdies ir kraujagyslių sistema veikia efektyviau, o audiniai greičiau ir geriau aprūpinami deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Nuolat aktyviai judant, gerėjant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veiklai, kasdien atsiranda vis daugiau energijos.
Gydytoja N. Sakalauskė pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti insulto, metabolinio sindromo, padidinto kraujospūdžio, 2 tipo cukrinio diabeto, depresijos išsivystymo, vėžio ir artrito riziką. Be to, judėjimas gerina atmintį, bendrą gyvenimo ir miego kokybę, didina kaulinį tankį ir mažina pargriuvimų riziką vyresniame amžiuje. Fizinis aktyvumas aktyviai naudojamas įvairiose reabilitacijos programose, skiriamas po traumų bei kardiovaskulinių įvykių, siekiant sumažinti pakartotinių incidentų atsiradimo riziką.
Judėjimo nauda kiekvienam amžiui: išsklaidyti mitai
Pasak gydytojos, nėra apibrėžto amžiaus, kada sportuoti geriausia ar saugiausia. Fizinis aktyvumas rekomenduojamas visiems – nuo mažučių vaikų iki senjorų. Priešingai nei įprasta manyti, vyresnio amžiaus žmonėms fizinis aktyvumas yra itin svarbus, ypač tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Reguliarus judėjimas gali sumažinti negalios ir senatvinės demencijos atsiradimą. Vyresniems nei 65 metų žmonėms patariama atlikti daugiau funkcinių, tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų, derinant juos su bet kokiu fiziniu aktyvumu tris ar daugiau kartų per savaitę.
Visuomenėje dažnai sklando dar vienas stereotipas, kad fizinis aktyvumas pavojingas besilaukiančioms moterims, nes gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Gydytoja pabrėžia, kad judėti reikia visada, net ir nėštumo metu, tai kaip tik gali pagerinti kūdikio raidą ir sveikatą. Nėštumo metu ir po gimdymo rekomenduojamas bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio tipo ar raumenų stiprinimo fizinis aktyvumas per savaitę. Saugus sportas su saiku pagerins ne tik mamos, bet ir vaisiaus sveikatą, apsaugodamas nuo įvairių ligų. „Nėštumo metu fiziškai aktyviai leidžiant laiką sumažėja pre-eklampsijos, nėščiųjų hipertenzijos, gestacinio nėščiųjų diabeto, didelio svorio prieaugio, gimdymo komplikacijų, pogimdyvinės depresijos rizika“, – sako N. Sakalauskė.
Prieš pradedant sportuoti: kodėl sveikatos patikra – itin svarbi?
Nors profesionalūs sportininkai sveikatą tikrinasi periodiškai kaip įprastą rutiną, pradedantieji ir mėgėjai sportininkai taip pat neturėtų numoti ranka į šį aspektą. Priešingu atveju, sportas gali tapti naujai atsiradusių ligų ir simptomų priežastimi. Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės turėtų pasirūpinti ne tik tinkama apranga, bet ir atitinkamai pasirinkti bei palaipsniui didinti fizinį krūvį. Taip pat būtina periodiškai pasitikrinti sveikatą ir atlikti kraujo tyrimus.
„Prieš pradedant sportuoti rekomenduojama atlikti vitamino D ir kalcio tyrimą, kadangi jie tiesiogiai susiję su kaulų ir raumenų veikla. Geležis dalyvauja pernešant deguonį kraujyje į audinius, todėl rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą bei pasitikrinti geležies atsargų kiekį (feritinas)“, – pataria šeimos gydytoja.
Intensyviai sportuojant, dažnai vartojami tam tikri papildai, kurie gali sutrikdyti kepenų ir inkstų veiklą. Dėl to rekomenduojama atlikti tyrimus šiems organų funkcijai įvertinti. Taip pat patartina atlikti gliukozės, cholesterolio kiekio (lipidogramos), skydliaukės veiklos bei elektrolitų ir hormonų tyrimus. Tinkama medicininė patikra užtikrins, kad sportas ne tik teiks malonumą, bet ir bus naudingas jūsų sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.