Degalų kainos Lietuvoje pakilo iki visų laikų rekordų, o reakcija iš valdžios institucijų kol kas yra ribota. Spartus benzino ir dyzelino brangimas kelia nerimą verslui, transporto sektoriui ir vartotojams, o ekspertai perspėja, kad be skubių priemonių situacija gali tapti sunkesnė kitąmet. Augančios kuro kainos jau dabar didina transporto ir logistikos kaštus, o tai perduodama vartotojams per brangesnes prekes ir paslaugas.
Kodėl kainos kyla ir ką tai reiškia namų ūkiams
Pagrindinės brangimo priežastys yra pasaulinės naftos rinkos svyravimai, tiekimo grandinių neapibrėžtumas ir augančios emisijų kainos bei mokesčiai, kurie Lietuvoje dar labiau slopina kainų kritimą. Be to, palūkanų ir infliacijos spaudimas bei valiutų kursų svyravimai gali padidinti importo sąnaudas. Visa tai reiškia, kad šeimos, kurios didžiąją dalį biudžeto skiria pragyvenimui, susiduria su tiesioginiu pinigų nuvertėjimu – mažėja disponuojamosios pajamos, kai didėja išlaidos transportui ir maisto produktams.
Valstybės galimos priemonės ir jų ribotumai
Diskusijos dėl intervencijų jau vyksta politinėje erdvėje. Vienas esminių instrumentų yra akcizų ir pridėtinės kainos koregavimas: laikinai mažinant akcizus arba sustabdžius CO2 dedamąją galima sumažinti degalų kainą vartotojui. Kita galimybė – tikslinės kompensacijos pažeidžiamoms grupėms arba lengvatos transporto sektoriui. Tačiau kiekviena priemonė turi savo kainą valstybės biudžete ir politines pasekmes – mažinant mokesčius gali kilti spaudimas kitoms viešųjų išlaidų eilutėms.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius laikosi nuomonės, kad matant, kaip didėja degalų, o ypač – dyzelino kainos, „tikrai reikia kažką daryti”.
„Pasakyti, kad rinka viską sureguliuos, nėra labai teisinga. Įvertinus, koks pas mus esančių mokesčių poveikis naftos kainų augimui, matyti, kad tarp ES šalių esame vieni lyderiaujančiųjų – ketvirtoje vietoje.
Tai reiškia, kad kitos šalys imasi arba ėmėsi priemonių, kad dyzelino ir benzino kainos taip sparčiai neaugtų. Tik, mano manymu, tą įvertinti reikėjo ne šiai, o ankstesnei Vyriausybei. Kalbant apie akcizų politiką visada žiūrima, kaip elgsis kaimyninės šalys, tačiau, kaip suprantu, tokių diskusijų nėra”, – naujienų portalui _Lrytas_ komentavo A. Butkevičius.
Kas laukia kitąmet ir kaip ruoštis
Ekonomistai ir verslo atstovai įspėja, kad be ryžtingų sprendimų kitąmet gali būti naujas smūgis – tiek dėl papildomų mokesčių sudėties, tiek dėl galimų tarptautinių tiekimo trikdžių. Vartotojams verčiau iš anksto planuoti transporto išlaidas, svarstyti alternatyvas: dalijimąsi kelionėmis, viešąjį transportą, efektyvesnį maršrutų planavimą ar ilgalaikį pereinamąjį laikotarpį prie mažesnės sąnaudos reikalaujančių sprendimų. Viešasis sektorius ir verslas turėtų skubiai vertinti, kokias priemones gali taikyti, kad apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus ir išvengtų grandininės infliacijos poveikio.