Susitikimo kontekstas ir pagrindinės problemos
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimas Niujorke buvo apibūdintas kaip „įtemptas“ dėl esminių finansavimo klausimų ir lėtos pažangos Ukrainos parlamente priimant būtinus teisės aktus, praneša „Bloomberg”.
Pagrindinis susitikimo akcentas – Ukraina paprašė pagalbos užpildant maždaug 30 mlrd. JAV dolerių biudžeto deficitą ir paspartinti 90 mlrd. eurų išmokėjimą pagal Europos suteiktą kreditą. Tokie skaičiai rodo, kad šalis susiduria su rimta finansine spraga, kuri gali paveikti tiek civilinę, tiek karinę atsparumą artėjančios žiemos metu.
Žiemos grėsmės ir oro gynybos trūkumas
Ukrainos atstovų nerimą sustiprino galimos Rusijos agresijos suintensyvėjimo prognozės žiemą, kai šalies oro gynybos pajėgumai nėra pakankami visapusiškai apsaugoti miestų ir energetikos infrastruktūros. Tokios pastabos užsimena apie riziką, kad energetikos atakos gali virsti plataus masto humanitarine krize.
Jungtinių Tautų vystymo programos administratorius Alexanderis De Croo BBC komentare įspėjo, kad Ukraina laukia „sunkiausia žiema“ nuo plataus masto invazijos pradžios. Jis pabrėžė, kad jei atakos prieš energetiką tęsis, pasekmės gali būti katastrofiškos.
ES reikalavimai ir tarptautinė parama
Europos Sąjungos atstovai aiškiai nurodė, kad papildomas finansavimas bus suteiktas tik matant pažangą teisinėje srityje – kovojant su šešėline ekonomika, didinant mokesčių pajamas ir priartinant Ukrainos teisę prie ES normų. ES taip pat abejojo pateiktais biudžeto deficito skaičiavimais ir pasiūlė, kad dalį papildomos paramos galėtų suteikti kiti partneriai, įskaitant Kanadą, Norvegiją ir Japoniją.
Toks ES požiūris atspindi politinį kompromisą: solidarumas išliks, tačiau paramos tempai ir mastas dera su reformų įgyvendinimu bei skaidrumu.
Tolesni žingsniai ir derybų perspektyvos
Po susitikimo V. Zelenskis žurnalistams pranešė, kad abiejų šalių komandos netrukus vėl susitiks tęsti derybas, ir išreiškė viltį, kad sprendimas bus rastas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjo 16 d. teigė, kad ES Ukrainai suteiks didžiausią paramą per visą istoriją per „sunkiausią žiemą“.
Ukrainos ministras pirmininkas Sergejus Koreckis pabrėžė, kad šalis yra geriau pasirengusi nei pernai, bet visiškai apsaugoti energetikos objektų vis tiek neįmanoma. Tai reiškia, kad finansinė ir techninė parama iš partnerių išlieka gyvybiškai svarbi tiek veiksmingam atsparumui užtikrinti, tiek humanitarinių pasekmių mažinimui.
Galutiniai sprendimai priklausys nuo to, ar Ukrainos valdžia sugebės greitai parodyti konkrečius žingsnius reformų link, ir ar tarptautiniai partneriai sutiks pasidalyti finansine našta tokiu metu, kai geopolitinė įtampa ir saugumo rizikos yra aukščiausios.