Demokratai reikalauja paaiškinimų: ar Baltieji rūmai leido DI formuoti karinės ir užsienio politikos sprendimus?

JAV demokratų politikai pareikalavo aiškių paaiškinimų, ar prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija naudojo dirbtinį intelektą (DI) priimdami svarbius užsienio politikos ir kariniais sprendimais susijusius sprendimus. Kongresmenai kreipėsi į Baltuosius rūmus prašydami išsaugoti visus oficialius pokalbių su DI pokalbių robotais įrašus ir surengti uždarą susitikimą, kuriame būtų suteikta papildoma informacija apie prezidento DI naudojimąsi bei taikomas saugumo priemones.

Kas kelia susirūpinimą

Demokratai nurodo pranešimus, kad D. Trumpas per 2025 m. gruodžio susitikimą Ovaliajame kabinete su Elonu Musku kelioms valandoms naudojosi Musko kuriamu pokalbių robotu „Grok“. Pagal pranešimus, prezidentas teiravosi DI, kaip Venesuelos gyventojai galėtų reaguoti, jei JAV pajėgos suimtų prezidentą Nicolą Maduro; „Grok“ esą atsakė, kad daugelis venesueliečių palankiai vertintų tokią permainą. Nors nėra įrodymų, kad šis pokalbis lėmė bet kokius karinį įsikišimą patvirtinančius sprendimus, įstatymų leidėjams kilo rimtų klausimų dėl pasitikėjimo privačiai valdomais algoritmais.

Kongreso nariai Jamie Raskinas ir Robertas Garcia raštu pareiškė, kad prezidento ir Baltųjų rūmų darbuotojų pateikti klausimai bei pokalbių robotų atsakymai turėtų būti traktuojami kaip prezidento veiklos dokumentai ir saugomi pagal federalinius įstatymus. Jie taip pat paprašė iki lapkričio 11 d. surengti uždarą susitikimą, kuriame būtų pateikta informacija apie naudojamus DI sprendimus, taikomas saugumo priemones ir galimybes, kad trečiosios šalys pasiektų konfidencialius pokalbius.

Teisinės ir saugumo implikacijos

Praėjusiais mėnesiais žiniasklaidos pranešimai taip pat susiejo DI naudojimą su žvalgybos klaidomis ir netikslumais, įskaitant incidentus, susijusius su Kinijos laivu ir net JAV smūgiu Irano mokyklai, kurio metu žuvo daug vaikų. Kongreso nariai perspėja, kad DI generuojami atsakymai gali būti netikslūs arba jais galima manipuliuoti, o tai keltų grėsmę žvalgybos patikimumui ir viešajam saugumui.

„Jeigu JAV prezidentas, vykdydamas savo oficialias pareigas, vadovaujasi politikos patarimais, kuriuos pateikia E.

Musko sukurtas, A. Hitleriui palankus ir polinkį į vaikų pornografiją turintis pokalbių robotas, amerikiečiai turi teisę apie tai žinoti“, – rašė jie.

Kongreso nariai taip pat papildomai pabrėžė: „Jeigu JAV kariuomenė, vadovaudamasi klaidingais DI pokalbių roboto patarimais, nužudė dešimtis nekaltų mokinių, mes taip pat turime teisę apie tai žinoti“, – pridūrė įstatymų leidėjai. Jų prašyme minimi ne tik „Grok“, bet ir kiti žinomi modeliai – „ChatGPT“, „Claude“ ir „Gemini“.

Baltųjų rūmų atstovas naujienų agentūrai AFP teigė, kad administracija saugo visus pagal įstatymus privalomus dokumentus. Visgi šis įvykis iškelia platesnį klausimą: kaip valstybės institucijos turėtų reguliuoti ir prižiūrėti DI naudojimą sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus, kad būtų užtikrintas skaidrumas, atsakingumas ir konfidencialios informacijos apsauga.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *