Sukata, dar vadinama paprastąja sukatžole arba širdžių žole, yra viena iš tradicinių vaistažolių, vertinamų už teigiamą poveikį širdies veiklai bei raminamąjį poveikį centrinei nervų sistemai. Jos lotyniškas pavadinimas ir kitų tautų vardai dažnai siejami su širdimi: vokiečiai augalą vadina „širdies panelė“, o anglų pavadinimuose jis minima kaip „motina“. Lietuviškas vardas greičiausiai kildinamas iš tarmiško žodžio „sukata“, reiškiančio vargą ar sukimąsi — senose pasakojimuose vardas siejamas su ligomis ir rūpesčiais.
Istorija ir tradicinės praktikos
Gydomosiose žinynuose sukatžolė minima dar nuo XV amžiaus ir tradiciškai skiriama „„nuo širdies plakimo““. Ji buvo naudojama širdies ritmo sutrikimams, nerviniams išsekimams ir bendram širdies tonuso stiprinimui. Lietuvos žolininkų ir kultūros asmenybių pasakojimuose sukatžolės arbata dažnai minimos kaip kasdienio vartojimo augalas – ją augino mokytojos, rašytojos ir kaimo šeimininkės.
Ką ji veikia ir kam tinka
Tradicinis sukatžolės vartojimas orientuotas į širdies bei nervų sistemos sutrikimų palengvinimą: ji gali padėti normalizuoti širdies ritmą, sustiprinti širdies susitraukimus, sumažinti kraujospūdį ir raminti. Be to, augalas minimas kaip pagalbinė priemonė infarkto profilaktikai, kardiasklerozei, taip pat naudojamas esant nervingumui, epilepsijai, skydliaukės sutrikimams, kosuliui ir bronchinei astmai. Tradiciškai sukatžolė dažnai derinama su gudobele ir valerijonu – pastarieji du augalai veikia skirtingu greičiu: valerijonai veikia greitai, o sukatžolė sustiprintą raminamąjį poveikį išlaiko ilgesnį laiką.
Paruošimas, dozavimas ir atsargumo priemonės
Dažniausiai vartojama sukatžolės arbata: 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintos žolės užpilama karštu vandeniu, palaikoma 10–15 minučių ir geriama 2–3 kartus per dieną. Tinktūra tradiciškai vartojama po 20–30 lašų 2–3 kartus per dieną. Svarbu pabrėžti, kad tai tradiciniai vartojimo būdai, ir kiekvienu atveju verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Reikėtų atkreipti dėmesį į kontraindikacijas: sukatžolė gali mažinti kraujospūdį, todėl žmonėms su žemu kraujo spaudimu jos vartoti nerekomenduojama.
Nerekomenduojama vartoti nėštumo metu ar žindymo metu be medicininės priežiūros. Kadangi žolelių poveikis gali sąveikauti su širdies veiklą reguliuojančiais vaistais ar raminamaisiais preparatais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Apibendrinant, sukatžolė yra vertinga tradicinė vaistažolė su plačiu taikymu širdies ir nervų srityje. Ji veikia lėčiau, bet ilgiau nei valerijonai, todėl dažnai abu augalai naudojami kartu – greitam ir ilgalaikiam efektui. Vis dėlto bet koks gydymas vaistažolėmis turėtų būti suderintas su sveikatos priežiūros specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.