Per pastaruosius metus augant susidomėjimui sveika gyvensena, vis daugiau žmonių gręžiasi į sveikesnę mitybą ir stengiasi vengti maisto produktų, kurie laikomi nesveikais. Vienas iš tokių produktų, dėl kurių kyla gausybė mitų ir neaiškių nuomonių, yra duona. Daugeliui žmonių duona asocijuojasi su greitaisiais angliavandeniais, svorio augimu ar net kenksmingumu organizmui. Tačiau ar šie teiginiai yra pagrįsti? Mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova pateikia faktais paremtus atsakymus ir paneigia populiariausius duonos mitus.
Duona nėra vienareikšmiškai kenksminga
Labiausiai paplitęs ir klaidingas įsitikinimas yra tas, kad duona – žalingas produktas. Pasak Rūtos Beišytės-Aminovos, tiesa yra kur kas sudėtingesnė ir priklauso nuo konkrečios duonos rūšies bei jos sudėties. Renkantis kokybišką duoną, ypač pilnagrūdę ar gaminamą iš natūralių ruginių miltų, ji gali tapti svarbia maistinės mitybos dalimi. Pavyzdžiui, viena iš didžiausių Lietuvos duonos kepyklų šiuo metu siūlo platų asortimentą – nuo pilnagrūdžių, ruginių, bemielių iki cukraus neturinčių ir daržovėmis praturtintų duonelių, kurios gali būti puikus pasirinkimas net tiems, kurie laikosi griežtos sveikos gyvensenos.
Rūtos bitrate pasakojimas, kaip taisyklingai įtraukti duoną į savo racioną, yra ypač vertingas: „Jei pasirinksime pilnagrūdę duoną ir valgysime ją dienos pradžioje, sumuštinius gardindami ne sviestu ar dešra, o avokadu bei šviežiomis daržovėmis, tai bus puikus ir sotus pusryčių pasirinkimas, suteikiantis energijos ir palaikantis gerą savijautą visai dienai.“ Tokie pusryčiai geba aprūpinti organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis, skaidulomis bei suteikti ilgalaikį sotumo jausmą.
Namų gamybos duona – ne visada sveikesnė už pirktinę
Dažnai manoma, kad namų gamybos duona savaime yra sveikesnė už parduotuvėje įsigytą. Tačiau Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, šis mitas neatitinka realybės. Sveikumo kriterijai priklauso nuo naudojamų ingredientų ir duonos gaminimo proceso.
Jei namuose kepama duona gausiai gardinama cukrumi, džiovintais vaisiais ar naudojami itin rafinuoti kvietiniai miltai, rezultatas gali būti mažiau naudingas sveikatai nei parduotuvėje pirktas pilnagrūdis gaminys. Šiuolaikiniai kepėjai taip pat daug dėmesio skiria duonos kokybei, todėl rinkoje pasirodo daug becukrių, bemielių ir kitokių sveikesnių duonos alternatyvų, kurios gali pritapti kiekvieno mitybos plane.
Be to, rūpinimasis duonos sudėtimi ir jos nauda organizmui yra aktualus ne tik vartotojams, bet ir gamintojams – tai skatina naujų sveikesnių produktų kūrimą ir gamybą. Tinkamai parinkti ingredientai bei atsakingas gamybos procesas leidžia išgauti duoną, kuri ne tik skani, bet ir naudinga sveikatai.
Kaip teisingai rinktis ir vartoti duoną?
Norint duoną naudoti kaip naudingą savo mitybos raciono dalį, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Visų pirma, verta rinktis pilnagrūdę, ruginių miltų ar daržovėmis praturtintą duoną, kurios sudėtyje yra daug skaidulų, vitaminų bei mineralų. Taip pat geriausia duoną valgyti pirmoje dienos pusėje, kadangi šiuo metu organizmas aktyviai įsisavina energiją ir gali efektyviai ją panaudoti.
Derinant gaminius, rekomenduojama vengti riebių ar itin kaloringų padažų ir ingredientų, tokių kaip margarinas ar perdirbta mėsa. Vietoje to, rekomenduojama rinktis natūralius produktus, kaip avokadas, įvairios šviežios daržovės, naudingos riebalų rūgštys, kurios ne tik pagerins skonį, bet ir prisidės prie bendros sveikatos stiprinimo.
Apibendrinant, duona nėra vien tik „blogas“ arba „nesveikas“ produktas. Tai, kaip ji veikia organizmą, priklauso nuo pasirinkimo ir vartojimo įpročių. Šiuolaikinėje mityboje ji gali užimti svarbią vietą, jei tik pasirenkama atsakingai ir sąmoningai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.