Kraujotakos sistemos ligos jau daugelį metų yra viena iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje, sudarančių net pusę visų mirčių. Šių ligų tarpe ypač pavojingas yra širdies nepakankamumas – būklė, kuri gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę ir net kelti grėsmę gyvybei. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė teigia, kad ši diagnozė gresia kas penktam keturiasdešimtmečiui, o pacientų amžius vis jaunėja.
Kas yra širdies nepakankamumas?
Širdies nepakankamumas – tai klinikinis sindromas, kai širdies raumuo nebegali išstumti pakankamo kiekio kraujo aprūpinti organizmui. Tai reiškia, kad širdis susitraukia nepakankamai stipriai, todėl audiniai ir organai gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Transporto sistemos sutrikimai pasireiškia įvairiais simptomais, tokiomis kaip dusulys, kulkšnių tinimas, nuovargis, staigūs kūno svorio svyravimai ir krūtinės skausmas.
Simptomų svarba ir ligos pavojingumas
Remiantis gydytojos Eglės Brazdžiūnienės žodžiais, širdies nepakankamumas yra tokia rimta liga, kad ją dažnai lygina su onkologinėmis ligomis. Prognozės, susijusios su šia liga, gali būti net prastesnės negu kai kurių vėžinių susirgimų, pavyzdžiui, krūties ar prostatos vėžio. Be to, širdies nepakankamumas stipriai veikia gyvenimo kokybę: pacientams tenka vartoti įvairius vaistus, jie dažnai susiduria su psichologiniais iššūkiais, tarp jų – depresija ir nerimas.
Širdies nepakankamumo stadijos – kodėl svarbi ankstyva diagnostika?
Anot gydytojos, itin svarbu ligą aptikti ankstyvoje stadijoje, dar prieš išryškėjant ryškiems simptomams. Širdies nepakankamumas skirstomas į keturias stadijas: A, B, C ir D. Pirmojoje stadijoje asmuo dar neserga, tačiau turi didelę riziką susirgti, daugiausia dėl nekontroliuojamų lėtinių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas. B stadijoje jau nustatomi struktūriniai ir funkciniai širdies sutrikimai, tačiau simptomai dar gali nebūti pastebimi.
C stadijoje liga jau aiškiai pasireiškia – pasireiškia dusulys, nuovargis, tinimas. D stadija – pažengusi, kai būklė sparčiai blogėja, o pacientams gali prireikti net širdies transplantacijos.
Kasdienis gyvenimas sergant širdies nepakankamumu
Pradiniame ligos etape fizinis krūvis nesukelia didelio nuovargio ar dusulio, todėl žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą. Tačiau ligai progresuojant, žmogus jaučia simptomus net esant nedideliems fiziniams krūviams, o kasdienė veikla tampa ribota. Kūno tinimas ir kvapo stoka pasireiškia ne tik fizinio aktyvumo metu, bet ir ramybės būsenoje. D stadijoje simptomai jau gali būti nuolatiniai ir labai intensyvūs, smarkiai ribojantys gyvenimo kokybę.
Prevencijos svarba ir gyvenimo būdo korekcija
Siekiant išvengti širdies nepakankamumo arba atitolinti jo atsiradimą, būtina rūpintis savo sveikata – reguliariai kontroliuoti kraujospūdį, laikytis gydytojų rekomendacijų vartoti vaistus, vengti žalingų įpročių, palaikyti sveiką kūno svorį bei subalansuotą mitybą. Fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis taip pat yra svarbūs veiksniai palaikant širdies raumens sveikatą. Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai yra pagrindinė priežastis, kodėl širdies ligos pasireiškia vis jaunesniame amžiuje.
Diagnostika ir gydymas Lietuvoje
Remiantis 2022 m. higienos instituto duomenimis, širdies nepakankamumu Lietuvoje serga daugiau kaip 140 tūkstančių gyventojų. Deja, moksliniai tyrimai rodo, kad tik 60 proc. sergančiųjų išgyvena pirmaisiais penkeriais metais po diagnozės, o po dešimties metų likę išgyvenusieji tesudaro trečdalį. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje leidžia nuo 40 iki 60 metų asmenims nemokamai pasitikrinti rizikos veiksnius, gauti individualias gydymo rekomendacijas bei prireikus būti siunčiamais tolesniems tyrimams ir gydymui.
Gyvenimo kokybės gerinimas sergant širdies nepakankamumu
Lietuvoje veikianti širdies nepakankamumo gydymo programa suteikia pacientams galimybę keturis kartus per metus nemokamai konsultuotis su kardiologais ir specialistais, atlikti būklės vertinimo tyrimus bei gauti individualias medicinines rekomendacijas. Programa kartu skatina pacientus keisti savo gyvenimo būdą ir taip užtikrinti geresnę ligos kontrolę. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad efektyvūs gydymo ir prevencijos metodai gali sumažinti mirtingumą iki 25 proc., ilginti gyvenimo trukmę ir žymiai pagerinti kasdienę savijautą.
Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į dusulį ir kulkšnių tinimą – tai gali būti rimtos širdies ligos signalai, kurių negalima ignoruoti. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir aktyvus gyvenimo būdo valdymas padeda išvengti ligos progresavimo ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.