Rugpjūčio 12-ąją, minima Tarptautinė jaunimo diena, skirta atkreipti dėmesį į jaunosios kartos iššūkius ir problemas. Viena didžiausių šiandienos aktualijų – jaunimo elektroninių cigarečių vartojimo augimas, kuris Lietuvoje yra bene dvigubai didesnis nei daugelyje kitų šalių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, elektroninių cigarečių rūkymas tampa populiaresnis už tradicines, o tai kelia rimtą pavojų jaunimo sveikatai.
PSO ataskaitoje pateikiama informacija, kad daugiau nei pusė 15-mečių vaikų Europoje, Centrinėje Azijoje ir Kanadoje yra vartoję alkoholį, tuo tarpu net trečdalis yra bandę elektronines cigaretes. Lietuvoje situacija yra dar nerimą kelianti – tarptautinis mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimas 2022 metais parodė, kad elektronines cigaretes yra išbandęs kas penktas vienuolikmetis, kai kitose šalyse šis procentas siekia vos apie 5. O tarp penkiolikmečių Lietuvoje elektronines cigaretes vartoja net 59 proc. mokinių, kas yra beveik dvigubai daugiau nei kitose tyrime dalyvavusiose valstybėse.
Elektroninių cigarečių sudėtis ir sveikatos pavojai
Jaunuoliai dažnai renkasi elektronines cigaretes manydami, kad jos yra mažiau žalingos už įprastas cigaretes. Tačiau elektroninių cigarečių garuose aptinkamos įvairios žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos – kancerogenai, tokie kaip akroleinas, benzenas, diacetilas, taip pat pavojingi metalai ir itin smulkios dalelės, kurios gali prasiskverbti į plaučius ir sukelti ilgalaikių kvėpavimo takų bei kitų sveikatos problemų.
Be to, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovė Auksė Kontrimienė atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninių cigarečių naudojimas nėra ribojamas tik nikotino produktais. Jaunimo tarpe fiksuojami atvejai, kai garinamos ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tokios kaip tetrahidrokanabinoliai (THC), sintetinių kanabinoidų, katinonų ar net haliucinogeninių medžiagų – dimetiltriptaminų (DMT).
Prevencijos priemonės ir draudimų planai Lietuvoje
Siekiant apriboti jaunimo elektroninių cigarečių vartojimą, Lietuvoje įgyvendinami įvairūs ribojimai ir draudimai. Nuo ateinančių metų sausio 1 d. draudžiama prekybos vietose eksponuoti tabako ir su jais susijusius gaminius, įskaitant elektronines cigaretes.
Respublikos Vyriausybė 2024-2026 metų nacionalinės darbotvarkės plane numatė uždavinius mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, šios priemonės bus įgyvendintos iki 2035 metų.
Taip pat numatomi socialinio dialogo stiprinimo veiksmai su verslo struktūromis, draudžiama parduoti tabako gaminius nepilnamečiams ir draudžiama reklama. Draudžiamos elektroninės cigaretės, turinčios kvapą, ir palaipsniui stiprinamos kitos priemonės, kurios padės mažinti jų patrauklumą jaunimo tarpe.
Populiariausios elektroninės cigaretės ir jų įtaka jaunuoliams
Didžiausią problemą kelia vienkartinės elektroninės cigaretės, nes jų naudojimui nereikia papildomų priemonių, o panaudojus jas galima tiesiog išmesti. Daugiau nei 60 proc. jaunuolių renkasi būtent tokius gaminius, o tik 16 proc. renkasi daugkartines cigaretes. Populiariausi skonio variantai – vaisių, desertų, mėtų ir šalčio pojūtį suteikiantys skoniai. Nepaisant to, kad tikslus skonis ne visada nurodomas, 20 proc. jaunuolių jas renkasi nežinodami skonio, kas rodo gamintojų kuriamų sąlygų stiprią įtaką vartojimo populiarumui.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir Lietuvos ateities perspektyvos
Jungtinėse Amerikos Valstijose jau imtasi griežtesnių priemonių – FDA įpareigojo prekybininkus atsisakyti elektroninių cigarečių, kurių pakuotės primena kasdienius vartojimo produktus, tokius kaip vaisvandenių buteliukai ar žaislai. Tai daroma siekiant sumažinti jaunimo patrauklumą ir užkirsti kelią rūkymo faktui slėpti nuo suaugusiųjų.
Lietuvoje draudimai diegiami palaipsniui, laikantis Europos Sąjungos bendros pozicijos, tačiau išlaikant aktyvų švietimą ir prevencines priemones. Nors elektroninių cigarečių visiškas draudimas kol kas nėra numatomas, kompleksiškas požiūris į jų vartojimo mažinimą, siekiant apsaugoti jaunimo sveikatą, laikomas prioritetu.
Susiduriame su visuomenės sveikatos iššūkiu, kuris reikalauja profesionalaus dėmesio ir sprendimų tiek institucijų, tiek pačių jaunų žmonių ir jų šeimų lygiu. Tik subalansuota daugiapakopė politika, apimanti švietimą, prevenciją ir kontroliuojamus ribojimus, gali užtikrinti teigiamą poveikį ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.