Visuotinės gynybos tyrimas atskleidė svarbias pamokas apie Lietuvos pasirengimą ir institucijų vaidmenį valstybės saugumui. Žurnalistas ir visuomenininkas Edmundas Jakilaitis, diskutuodamas su ekspertais, pabrėžė, kad jokie modeliai neveiks be plataus visuomeninio įtraukties mechanizmo — visuotinio šaukimo. Tyrimas lygino Suomijos, Ukrainos ir Izraelio praktiką, siekiant nustatyti geriausius sprendimus, pritaikytinus Lietuvos kontekste.
Pavyzdys – Suomija
Ekspertai pažymi, kad Suomijos patirtis rodo itin aukštą visuomenės pasirengimą ir pasitikėjimą nacionaline gynyba. Tokie pavyzdžiai svarbūs, nes jie leidžia suvokti, kuriuos elementus verta perimti ir pritaikyti vietos sąlygoms. Analizė taip pat identifikavo, kad Lietuvos stiprybė yra piliečių nusiteikimas ginti valstybę, o silpnybė – institucinis fragmentiškumas.
„Tas tyrimas labai įdomus. Pirma dalis buvo apie valstybės apsiginamumą nuo konvencinio karo. O antroji dalis apie tą visuotinę gynybą, kiek mes pasiruošę, kokius pavyzdžius turėtume taikyti. Ir man atrodo, kad visi pavyzdžiai yra puikūs, bet kiekviena valstybė turi atrasti savo kelią.
Jį surasti yra du dalykai – labai aiškiai įsivardinti savo stiprybes ir taip pat labai aiškiai įsivardinti, o kur yra pagrindiniai pažeidumai, pagrindinės silpnybės”, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Tyrimas pabrėžia, kad Lietuvos visuomenėje yra reali gynybinė motyvacija — apklausos rodo daugiau nei 50 proc. pasirengimą ginti valstybę. Tai reiškia, jog fundamentinė socialinė bazė yra, tačiau reikia strateginių sprendimų, kaip šią bazę sutvirtinti instituciškai.
„Šis tyrimas yra dalis didelio visuotinės gynybos projekto, kurį pradėjome su verslo lyderiais ir prie jo vis jungiasi naujos verslo organizacijos. Įkūrėme Visuotinės gynybos asociaciją, kuriai sutiko vadovauti Tomas Godliauskas, ko gero, pats profesionaliausias visuotinės gynybos temos žinovas Lietuvoje.
Vienas iš jo apsisprendimo motyvų yra tai, kad per viešąjį sektorių šitos temos tiek išjudinti nepavyksta, kaip per visuomeninį, tikėtina, galbūt pavyks, jei susitelktų verslas, žiniasklaidos organizacijos rodytų tam tikrą supratimą.
Galbūt politikai jau po to pasijungtų į tokį procesą. Tai perlaužti galima ir tą tokį ežį”, – tvirtino E. Jakilaitis.
Jakilaitis siūlo dvi aiškias kryptis: naudoti Valstybės gynimo tarybos institucinius mechanizmus arba skirti konkrečius išteklius Vyriausybės lygiu, kad tema turėtų nuolatinę politinę ir administracinę atsakomybę. Tokia koordinacija būtina norint užtikrinti tarpministerinį bendradarbiavimą, kurio dabar trūksta.
Visuotinis šaukimas – visuomenės klijai
Visuotinis šaukimas pateikiamas ne vien kaip kariuomenės poreikis, bet ir kaip socialinis mechanizmas, klijuojantis visuomenę – įtraukiantis įvairias socialines grupes į bendrą patirtį ir atsakomybę.
„Jokie modeliai iš esmės neveikia be visuotinio šaukimo. Čia yra pirmas, čia yra antibiotikas visuomenei. Nes visuotinis šaukimas, čia mes turime nukreipti dėmesį nuo kariuomenės, jis reikalingas ne tik kariuomenei, jis valstybei reikalingas.
Visuotinis šaukimas yra kaip klijai, kad mes visi turėtume bendrą patirtį. Mes, gimę tais pačiais metais, po 20 metų susitikę pirmą kartą užduosime pirmą klausimą vienas kitam – kur tarnavai? … Tai čia yra visuomenės klijai ir reikia po truputėlį pradėti sukti tą ratą.
Tarnyba ir rezervų formavimas ne tik stiprina gynybą, bet ir kuria socialinį solidarumą. Jakilaitis ragina atviriau kalbėti apie galimybes ir skatinti savanoriškumą, taip pat ruoštis permainoms, tarp jų ir galimam moterų šaukimui ateityje.
„Tikrai nesigailės. Ir mergaitėms, žinoma. Mergaitės gali eiti savanorėmis, bet čia yra, žinote, rezultatas, kuris įvyko. Bet dar tam neatėjo laikas. Moterų šaukimas Lietuvoje yra faktas, jis tikrai įvyks, jis tikrai bus. Tik tam neatėjo laikas, neatėjo supratimas, neperlūžę stereotipai.”
Siekiant ilgalaikio atsparumo, būtina derinti visuomenės informavimą, verslo ir pilietinių iniciatyvų paramą bei politinę lyderystę, kuri įpareigotų institucijas dirbti kartu dėl bendro saugumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.