Karščio bangos kelia konkrečius pavojus sveikatai, ypač vyresniems žmonėms ir sergantiems širdies bei kvėpavimo takų ligomis. Tokiomis dienomis svarbu ne tik ieškoti būdų atsivėsinti, bet ir žinoti, kuri elgsena gali padidinti riziką. Prof. Raimondas Kubilius aptaria pagrindines klaidas bei pateikia praktinius patarimus, kaip sumažinti neigiamą karščio poveikį.
Pagrindinės klaidos, kurių reikėtų vengti
„Šiomis dienomis patiriamos karščio bangos bei kaitros (karščio banga – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra siekia +30oC ir aukštesnė, trunkanti 1-2 dienas, kai tai užsitęsia 3 ir daugiau dienų jau laikome kaitra) nėra mums naujiena ir tai patiriame visas pastarąsias vasaras, – sako kardiologas.
– Nuo 2015 m. Lietuvos Higienos institutas fiksavo, kad užklupusiomis kaitros dienomis stebimas išaugęs gyventojų kreipimasis pas gydytojus bei padidėję mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Duomenys rodo, kad dažniausios priežastys dėl kurių kreipiamasi į gydytojus yra padidintas arterinis kraujospūdis, ištikęs miokardo infarktas, įvairūs ritmo sutrikimai. Kiti karštumui jautrūs susirgimai yra kvėpavimo sistemos ligos, psichikos sutrikimai, dėl kurių tomis dienomis stebimas padidėjęs apsilankymas pas gydytojus.“
Kardiologas pabrėžia tris dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios, nors ir atrodo natūralios, gali būti pavojingos. Pirmiausia reikia vengti staigaus atvėsinimo: „Pirma klaida – **vėsintis lediniu vandeniu** duše. Staigus kūno atvėsinimas gali sukelti terminį šoką“, – sako prof. R. Kubilius. Organizmas reaguoja į staigią temperatūros kaitą kraujagyslių susitraukimu, todėl žmonėms su širdies ligomis tai gali sukelti komplikacijų.
Antra dažna klaida susijusi su vandeniu ir saugumu: „Antra klaida – **maudytis nežinomose vietose**, – sako kardiologas. – Būkime atsargūs pasirenkant vandens telkinį, ne tik dėl saugumo, bet ir dėl galimo bakterinio maudymosi vietų užterštumo.
Tai gali pasireikšti ne tik odos sudirginimu, o nurijus vandens – virškinamojo trakto infekcija. Niekada nesimaudykite, kai esate pavargę ir pavartoję alkoholio.“
Trečioji klaida susijusi su vėdinimo prietaisais: „Trečia klaida – **nemiegokite greta ventiliatoriaus**, ypač naktį, sako kardiologas. „Arba laikykime jį tinkamu atstumu, – pataria gydytojas. – Pučiamas ar generuojamas labai sausas ar šaltas oras – tiesioginis pavojus viršutinių kvėpavimo takų uždegimams. Priešingai, miegokime gerai išvėdintose patalpose.“
Praktiniai patarimai, kaip saugiai kovoti su karščiu
Norint sumažinti riziką, rekomenduojami paprasti, bet nuoseklūs veiksmai. Visų pirma, palaipsniui vėsinkite kūną ir venkite didelio temperatūros kontrasto. Svarbu reguliariai gerti vandenį: įprastai rekomenduojama apie 30 ml vandens vienam kūno kilogramui, tačiau karščio metu suvartojimą padidinkite – bent 2–2,5 litro per parą, o fizinio krūvio metu dar daugiau.
Siekiant išlaikyti vėsą namuose, uždarykite langus dienos metu, užtraukite užuolaidas, mažinkite aktyvumą nuo 11 iki 16 val. arba net ilgiau. Būkite atsargūs su ventiliatoriais – ypač vyresniems nei 60 metų: netinkamai naudojamas ventiliatorius gali padidinti pulso ritmą ir sukelti diskomfortą. Taip pat svarbu saugoti vyresnio amžiaus šeimos narius ir palaikyti su jais ryšį per kaitrą.
Galiausiai verta atminti gydytojo pastebėjimą apie platesnį kontekstą: „Tai kaitra, triukšmas, oro užterštumas, kuris jau šiuo metu pasaulyje vertinamas kaip ketvirtoji mirties dėl ŠKL priežastis.“ Klimatiniai veiksniai tampa naujais ilgalaikiais rizikos elementais, todėl visuomenės sveikatos strategijos turi atsižvelgti į šias realijas.
„Esant karščiams, kraujas persiskirsto į galūnes, telkiasi odos paviršiuje dėl jame esančių kraujagyslių išsiplėtimo. Pulsas net ramybėje, ar nedidelio fizinio krūvio metu gali padidėti 10-15 k/min, – sako gydytojas prof. R. Kubilius. – Ir tai jau yra pavojingas vyresnio amžiaus pacientams, turintiems širdinių susirgimų.“ Šie mechanizmai aiškina, kodėl karštis gali komplikuoti lėtines ligas ir kodėl prevencija yra tokia svarbi.
Aiški žinia – paprasti atsargumo principai: lėtas vėsinimasis, atsargus elgesys prie vandens, racionalus ventiliatorių naudojimas ir pakankama hidracija padės išlikti saugiems net ir karščiausiomis dienomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.