Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės dažnai neatskiria tikrų vėžio rizikos veiksnių nuo plačiai paplitusių mitų. Apklausos autoriai pastebi, jog tai kelia susirūpinimą, nes klaidingi įsitikinimai gali trukdyti tinkamai rūpintis sveikata ir priimti pagrįstus sprendimus dėl gyvenimo būdo. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „European Journal of Cancer“ ir apibendrintas laikraščio bei mokslo apžvalgininkų.
Tyrimo rezultatai ir dažniausi klaidingi įsitikinimai
Apklausė daugiau nei 1 300 Jungtinės Karalystės gyventojų. Respondentams buvo pateikti tiek mokslu pagrįsti rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholis, ŽPV, antsvoris), tiek faktorių pavyzdžiai, kurių ryšys su vėžiu nėra patvirtintas (stresas, mobilieji telefonai, genetiškai modifikuoti maisto produktai, maisto priedai). Vidutiniškai apklaustieji teisingai identifikavo apie 52 proc. tikrų rizikos veiksnių, tačiau maždaug 29 proc. jų klaidingai galvojo, kad vėžį gali sukelti dalykai, kurių ryšys su liga nėra įrodytas. Pavyzdžiui, trečdalis manė, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai sukelia vėžį, o daugiau nei 40 proc. respondentų įtraukė stresą ir maisto priedus kaip rizikos veiksnius.
Priežastys: informacijos gausa ir jos kokybė
Autoriai pažymi, kad informacijos gausa ir jos įvairi kokybė prisideda prie painiavos. „kadangi aplinka, kurioje žmonės gauna informaciją ir sužino naujienas, yra panaši \[…\], jie \[rezultatai\], ko gero, galiotų ir kalbant apie \[…\] kitas šalis”, pridūrė tyrimo vadovas. Taip pat cituojama nuomonė: „Informacija, įskaitant tą, kuri susijusi su sveikata, šiais laikais per elektronines priemones ir socialinę žiniasklaidą paplinta labai plačiai, – žurnalui „Live Science“ sakė E. Bandera. Tačiau klaidingus įsitikinimus, pasak jos, veikiausiai nulemia kiti dalykai, pvz., išsilavinimo lygis ar amžius.
„Šiais laikais informacijos labai daug, – žurnalui „Live Science“ sakė L. Shababas. – Manau, kad žmonėms gali būti sunku atsirinkti, kas yra nauja, o kas – ne.“ Tyrėjai taip pat nurodo, kad jaunesni asmenys paprastai geriau atskiria faktus nuo mitų, galbūt dėl didesnio gebėjimo naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir kritiškai vertinti šaltinius.
Elgesio ir sveikatos poveikis
Ekspertai pabrėžia, kad žinios tiesiogiai veikia elgesį: „Iš fiziologijos žinome, kad žmonių įsitikinimai daro įtaką jų elgesiui“, – sakė L. Shahabas. Tyrimo duomenys rodo, jog žmonės, geriau žinantys apie tikrus rizikos veiksnius, dažniau vartoja vaisius ir daržoves bei rečiau rūko. Priešingai, linkėjimas tikėti mitais retai paskatina teigiamus pokyčius: „Jei žmogus linkęs tikėti mitais apie tai, kas gali sukelti vėžį, jo elgesio tai beveik nekeičia, – pastebi L. Shahabas, – ir tai džiugina.“
Praktinis patarimas skaitytojams aiškus: prieš priimant sprendimus dėl savo sveikatos verta pasitikrinti informaciją keliais patikimais moksliniais šaltiniais. Tai padeda atskirti tikrai pavojingus veiksnius nuo bereikšmių priežasčių nerimui ir leidžia sutelkti pastangas į veiksmingą prevenciją.
Galiausiai svarbu skirti dėmesį ne panikai, o švietimui: valstybinės ir medicininės institucijos turi gerinti komunikaciją, o visuomenė – stiprinti informavimo ir kritinio mąstymo įgūdžius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.