Lietuvoje išeminė širdies liga (IŠL) išlieka viena didžiausių grėsmių gyventojų sveikatai. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė atkreipia dėmesį, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje yra bene didžiausias Europoje – net 4 kartus viršijantis ES vidurkį. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, vas 2023 m. kraujotakos sistemos ligos sudarė 52 proc. visų mirčių. Nepaisant to, pastaraisiais metais fiksuojamos ir mažos, bet teigiamos šios situacijos tendencijos – nuo 2015 iki 2023 metų mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo 17 proc.
Vienas iš didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių – padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. Iki šiol manoma, kad sveika mityba turi didžiausią poveikį cholesterolio kiekiui mažinti. Tačiau kardiologai atskleidžia, kad tokia informacija yra tik dalinai teisinga. Nors tinkama mityba gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį iki 20 proc., ši priemonė ne visada pakankama rimtų ligų rizikos mažinimui.
Pasak gydytojos kardiologės Olivijos Dobilienės, Lietuvoje yra kelios pacientų grupės, kurioms būtinas efektyvus cholesterolio kiekio mažinimas: pirmoji – žmonės nuo 40 iki 60 metų, kuriems jau diagnozuota aterosklerozė arba didelė kraujotakos ligų rizika, ir antroji – tie, kurie patyrė miokardo infarktą ar insultą. Šiems pacientams dažnai reikalingi vaistai, galintys ženkliai mažinti cholesterolio kiekį, tačiau daugelis jų netoleruoja didelių statinų dozių, o kai kuriems dėl kitų sveikatos problemų šie vaistai nerekomenduojami.
Inovatyvūs gydymo būdai ir prieinamumo problemos
Šiuolaikiniai kardiologijos metodai siūlo papildomas galimybes – biologinę terapiją, kai pacientas du kartus per metus gauna injekciją, kuri veiksmingai koreguoja lipidų kiekį kraujyje. Deja, šis gydymas Lietuvoje nėra kompensuojamas, todėl jis tampa neprieinamas daugumai pacientų, ypač turinčių mažesnes pajamas. Kardiologai pabrėžia, kad tokios inovacijos jau plačiai taikomos daugelyje Europos šalių, o mūsų šalis dėl šios priežasties smarkiai atsilieka.
Lietuvos širdies asociacija aktyviai siekia, kad būtų sukurta nacionalinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir gydymo strategija, panaši į jau veikiančią vėžio strategiją. Ji ragina didinti investicijas į ankstyvą ligų diagnostiką, skatinti prevencines programas ir užtikrinti, kad aukštos kokybės gydymo galimybės taptų prieinamos visiems gyventojams. Taip pat siūloma rengti vaikų patikrinimus paveldimų cholesterolio apykaitos sutrikimų ankstyvai diagnostikai ir diegti naujas gydymo technologijas, kurios Lietuvoje dažnai pasirodo vėliau nei kitur.
Prevencijos svarba ir visuomenės įtraukimas
Prevencinės priemonės – pirmiausiai sveika gyvensena, reguliari aktyvumo įtrauka ir rūkymo atsisakymas – yra labai svarbios, tačiau geriausių rezultatų galima pasiekti tik integruojant visapusišką gydymo strategiją. Suomijos pavyzdys Karelijos regione, kur buvo imtasi drastiškų priemonių, rodo, kad agresyvus rizikos veiksnių mažinimas medikamentais ženkliai sumažina mirtingumą nuo širdies ligų.
Lietuvos kardiologai primena, kad širdies ligos neretai vystosi nepastebimai, o moterims gali pasireikšti netipiniai simptomai, kurie ne visada leidžia laiku diagnozuoti ligą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į gyvenimo būdą, bet ir į reguliarias sveikatos patikras, efektyvų gydymą bei prevenciją.
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, visuomenės dėmesiui pristatoma meninė instaliacija „Našlių medis“, kuri simbolizuoja širdies ir kraujagyslių ligų aktualumą Lietuvoje ir ragina imtis veiksmų bei pagalbos tiems, kurie susiduria su šiomis ligomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.