Pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidė, kad dvasinės praktikos ne tik gerina atmintį, bet ir gali sulėtinti senėjimo procesą. Neurologas dr. Andrew Newberg knygoje „Kaip Dievas keičia jūsų smegenis“ pateikia išsamius smegenų nuskaitymus ir tyrimus, kurie rodo, kad meditacija bei malda stiprina svarbias smegenų grandines. Šios grandinės padeda mums būti labiau socialiai sąmoningiems, sumažina nerimą, depresiją ir neurologinį stresą.
Viena svarbiausių klausimų, aktualių ilgaamžiškumo siekiantiems žmonėms, yra – ar pasitikėjimas dieviška galia gali turėti įtakos gyvenimo trukmei? Tyrimai atskleidė, kad tie, kurie reguliariai lanko religines pamaldas, gyvena ilgiau. Pavyzdžiui, JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, jog žmonių, niekada nelankančių religinių renginių, rizika mirti buvo beveik dvigubai didesnė nei tų, kurie dalyvaudavo religiniuose susitikimuose bent kartą per savaitę. Šis skirtumas atitinka maždaug septynių gyvenimo metų trukmę. Tai reiškia, kad reguliari religinių veiklų praktika turi tokį pat teigiamą poveikį kaip nerūkymas.
Dvasinis tikėjimas ir fizinė sveikata
Tyrimai parodė, kad religinių renginių nelankymas susijęs su didesne kvėpavimo takų, infekcinių ligų ir diabeto rizika. Be to, šių žmonių sveikatos būklė dažniau apima aukštą kraujospūdį, depresiją, savižudybės riziką, plaučių vėžį, širdies ligas bei kitas lėtines ligas. Dažniau pasitaiko fizinė negalia ir silpnesnė imuninė sistema.
Tuo tarpu reguliarūs bažnyčios lankytojai dažniau nutraukia rūkymą, didina fizinį aktyvumą, palaiko socialinius ryšius ir ilgiau išlieka santuokoje. Visa tai – svarbūs veiksniai, užtikrinantys geresnę gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.
Dvasinės praktikos kaip socialinės pagalbos forma
Reikia pažymėti, kad organizuota religija dažnai sukuria socialinės paramos tinklą, kuris aiškiai pagerina bendrą sveikatą. Viename tyrime su širdies operacijų pacientais pastebėta, kad pacientai su mažu socialiniu palaikymu ir be stipraus tikėjimo turėjo net 12 kartų didesnę mirties riziką nei tie, kurie turėjo tvirtą religinę bendruomenę, galinčią juos paremti.
Daugelis mano, kad draugų ir šeimos pagalba yra svarbiausia, o Dievo vaidmuo mažiau reikšmingas. Tačiau ilgametis tyrimas Izraelio kibucuose parodė priešingai: dvigubai daugiau mirčių buvo tarp sekuliarių bendruomenių narių, palyginti su religinių kibucų nariais, nors abi grupės buvo statistiškai labai panašios.
Malda ir jos poveikis sveikatai
Akademiniai tyrimai taip pat patvirtina maldos teigiamą poveikį sveikatai, ypač maldai už save. Malda padeda gerinti psichinę sveikatą, mažina klinikinės depresijos simptomus ir suteikia emocinę ramybę. Tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių, besikliaujančių tikėjimu ir reguliariai besimeldžiančių, įvardija geresnę savijautą ir sumažėjusius gyvenimo sunkumus.
Taigi, ar Dievas tikrai keičia mūsų smegenis? Ar mūsų Kūrėjas žino, kas geriausiai tinka mūsų sveikatai? Galima manyti, kad taip. Leidus Dievui įeiti į savo gyvenimą, mūsų smegenys aktyvėja, kūnas veikia efektyviau, imuninė sistema stiprėja, mąstymas tampa aiškesnis, o mes patiriame bendrą gerovę.
Siekiant gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, tvirtas tikėjimas Dievu ir bendravimas su panašių pažiūrų žmonėmis yra viena iš veiksmingiausių strategijų. Mano patarimas – apsvarstykite galimybę šį savaitgalį apsilankyti savo vietinėje bažnyčioje. Tai niekuomet nepakenks.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.