Ilgaamžiškumas ir gera savijauta – daugelio žmonių siekiamybė, kurią palaikyti padeda tinkamas gyvenimo būdas. Mokslininkai nuolat tiria, kas lemia žmogaus sveikatą ir ilgaamžiškumą, ir įvardina pagrindines taisykles, kurių laikantis galima pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rimtų ligų riziką. Apie šiuos svarbiausius sveikos gyvensenos aspektus specialistai planuoja kalbėti spalio 25–26 dienomis vyksiančioje „Sveikatos parodoje 2024“ Vilniuje.
Taigi, kokius įpročius svarbiausia formuoti norint džiaugtis ne tik ilgais, bet ir kokybiškais gyvenimo metais? Pirmiausia specialistai pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą. Lietuvos Sveikatos Universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo lygis yra vidutiniškas – tik trečdalis mūsų šalies gyventojų juda pakankamai, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Ekspertai rekomenduoja suaugusiems žmonėms per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes intensyvaus fizinio aktyvumo bei bent du kartus per savaitę stiprinti raumenis. Vidutinis fizinis aktyvumas apima veiklas, kurių metu žmogus gali gana laisvai kalbėti, pavyzdžiui, greitą ėjimą, lengvą bėgimą. Tuo tarpu intensyvus aktyvumas reikalauja didesnių pastangų, o žmogui būna sunku kalbėti vienu metu.
Profesorius pabrėžia, kad fizinis aktyvumas naudingas ne tik kūnui, bet ir protui – jis padeda sumažinti nerimą bei stresą, gerina psichologinę būseną ir kognityvinius gebėjimus. Reguliarus judėjimas taip pat gali užkirsti kelią kai kurioms vėžio formoms ir kitoms lėtinėms ligoms. Tačiau fizinis aktyvumas ir tinkama mityba yra neatsiejami – vien sportuoti ir valgyti nesubalansuotai nepakanka. „Jeigu sporto treneris siūlo treniruočių planą, leidžiantį valgyti viską, arba dietologas žada numesti svorio be jokios fizinės veiklos, nuo tokių patarimų reikėtų laikytis tolokai“, – perspėja prof. Emeljanovas.
Gliukozės kiekio kontroliavimas – svarbi sveikatos dalis
Lietuvos Sporto Universiteto docentė Sandrija Čapkauskienė pastebi, kad fizinis aktyvumas padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, kuris yra būtinas tinkamai smegenų veiklai, energijos gamybai bei imunitetui.
Tiek aerobinės treniruotės, tokios kaip ėjimas, bėgimas, tiek svorių kilnojimas gerina gliukozės įsisavinimą organizme. Tačiau viena aktyvumas nepadeda, jei mityba yra nesubalansuota – rekomenduojama vengti saldžių gazuotų gėrimų ir saldumynų, taip pat įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų, pavyzdžiui, ankštinių, viso grūdo gaminių, riešutų ir sėklų. Be to, pakankamas vandens kiekis organizme yra būtinas medžiagų apykaitai palaikyti.
Docentė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie veiksniai kaip lėtinis stresas ir miego trūkumas gali paveikti gliukozės koncentraciją kraujyje. Streso hormonai, ypač kortizolis, didina cukraus kiekį, o prastas miegas blogina insulino jautrumą. Todėl rekomenduojama užtikrinti 7–8 valandų kokybišką miegą bei naudoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai ar kitos ramybės skatinančios praktikos, kurios kartu gali prisidėti prie senėjimo procesų sulėtėjimo, mažinti lėtinių ligų riziką ir pailginti gyvenimo trukmę.
„Sveikatos paroda 2024“: galimybė pasisemti žinių ir praktinių įgūdžių
Artėjanti „Sveikatos paroda“ Vilniuje suteiks unikalią galimybę gyvai susitikti su įvairių sričių ekspertais – mokslininkais, gydytojais, psichologais ir sporto treneriais. Renginio metu bus pristatytos naujausios žinios apie fizinės ir emocinės sveikatos ryšį, galėsite užduoti rūpimus klausimus, išbandyti diagnostinius tyrimus ir praktiškai susipažinti su sveikatingumo praktikomis. Parodos programoje numatyti forumai apie streso valdymą, sveikų įpročių formavimą, emocijas darbe, priklausomybes ir kitus svarbius sveikatos aspektus.
Be to, specialiai įrengtose erdvėse lankytojai galės išbandyti įvairias sporto šakas, susipažinti su atsipalaidavimo metodais, tokiais kaip meno, muzikos ar šokio terapija, bei gauti patarimų apie medicinos naujoves, teisės klausimus ir sveiką gyvenseną. Visa tai sudaro puikią platformą ne tik įgyti naujų žinių, bet ir praktiškai pritaikyti jas savo kasdienybėje, prisidedant prie geresnės savijautos ir ilgesnio gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.