Atėjus šiltajam sezonui daugeliui kyla noras leisti daugiau laiko gamtoje, tačiau kartu didėja ir pavojus susidurti su erkių sukeliamomis ligomis. Erkės yra aktyvios jau nuo septynių laipsnių šilumos ir gali perduoti daugiau nei 20 įvairių ligų, tarp kurių dažniausiai minimos Laimo liga bei erkinis encefalitas. Šie mažieji voragyviai slypi miškuose, pievose bei parkuose, todėl svarbu žinoti, kaip saugotis, atpažinti pavojų bei tinkamai reaguoti susidūrus su erkėmis.
Kaip atpažinti erkę ir suprasti jos pavojų?
Erkės turi keturias poras kojų ir neturi antenų. Jos nejuda šuoliais, o švelniai ropinėja odos paviršiumi, todėl jų įsisiurbimas dažniausiai nepastebimas. Įsisiurbusi erkė į odą įkiša galvutę, suleidžia medžiagų, kurios skystina kraują ir slopina skausmo pojūtį. Dėl šios priežasties žmogus gali nejusti įkandimo, todėl po buvimo gamtoje labai svarbu atidžiai apžiūrėti kūną ir pašalinti rastą erkę kuo greičiau.
Erkinių ligų įvairovė ir kurias dažniausiai susiduriame Lietuvoje
Nors erkės gali pernešti daugiau nei 20 ligų, Lietuvoje daugiausiai atvejų fiksuojamos dvi – Laimo liga ir erkinis encefalitas. Laimo liga yra bakterinė infekcija, kurią žmogus užsikrečia tik po ilgesnio nei paros įsisiurbimo, o erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuri perduodama vos tik erkė įsisiurbia.
Be to, Europoje plačiai paplitę ir kiti susirgimai, tokie kaip anaplazmozė, erlichiozė bei tuliaremija, tačiau jų Lietuvoje pasitaiko rečiau. Tai parodo, koks sudėtingas ir įvairus yra erkių sukeliamos ligos spektras, todėl nevalia jų nuvertinti.
Kaip teisingai pašalinti erkę?
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, labai svarbu jos nepašalinti netinkamai. Nerekomenduojama pilti aliejaus, acto, spirito ar kitų skysčių, nes erkės tokiuose skysčiuose gali ne tik nežūti, bet ir didinti infekcijos pavojų. Efektyviausias būdas – erkę ištraukti staigiu judesiu, suimant kuo arčiau odos ir nesukant pagal laikrodžio rodyklę.
Jei nepavyksta ištraukti galvos dalies, nereikėtų panikuoti, ji dažnai savaime išeina kaip rakštis.
Simptomai ir jų atskyrimas – Laimo liga vs erkinis encefalitas
Abi ligos savo pradžioje dažnai pasireiškia gripui būdingais simptomais: karščiavimu, nuovargiu, šaltkrėčiu, galvos bei raumenų skausmais. Tačiau Laimo ligai būdingas unikalus simptomas – migruojanti raudona dėmė aplink įkandimo vietą, kurią rekomenduojama pažymėti, stebint jos pokyčius.
Laimo liga be to gali pasireikšti ir įvairiais kitais simptomais, tokiais kaip jautrumas šviesai, pažinimo sutrikimai, veido paralyžius, tirpimai ar dilgčiojimai. Šie simptomai gali atsirasti per 3–30 dienų nuo įkandimo, todėl svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą antibiotikais.
Erkinis encefalitas dažniausiai pasireiškia dviem bangomis: pirmoji su gripui būdingais požymiais trunka apie 5 dienas, po to gali būti laikinas pagerėjimas. Antroji ligos banga pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimu: stipriu galvos skausmu, karščiavimu, sprando sustingimu, pykinimu, vėmimu, o sunkesniais atvejais – meningitu ar encefalitu. Ilgalaikės pasekmės gali būti sunkios ir ilgai besitęsiančios.
Prevencija – geriausias ginklas prieš erkes ir jų ligas
Šiuo metu veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, nes specifinio antivirusinio gydymo nėra. Vakcinacija rekomenduojama dar prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui – žiemą arba anksti pavasarį. Pirmosios dvi vakcinos dozės skiriamos per 1–3 mėnesius, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Taip pat, yra galimybė atlikti pagreitintą skiepijimo schemą, jei vakcina pradedama pasiskiepyti jau prasidėjus erkių aktyvumui.
Be to, itin svarbu laikytis gamtoje saugaus elgesio: dėvėti tinkamus drabužius, naudoti repelentus, kruopščiai apžiūrėti kūną ir pasirūpinti erkės ištraukimu nedelsti. Imuniteto būklė, amžius ir sveikatos ypatumai lemia, kaip ilgai išlieka skiepų efektyvumas, todėl rekomenduojamos stiprinančios dozės.
Apibendrinant, erkės nėra tik mažas nemalonus vabzdelis – jos yra potencialus sveikatos pavojus, kurį būtina suprasti ir tinkamai valdyti. Informuotumas, atsargumas ir laiku imtasi priemonių padės apsisaugoti nuo šių klastingų ligų ir išlikti sveikiems visą šiltąjį sezoną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.