Erkinio encefalito ir kitų erkių platinamų ligų atvejų skaičius Lietuvoje auga, o medikai įspėja – pasekmės gali būti sunkios. Šiemet registruoti jau keliolika erkinio encefalito atvejų ir kelios dešimtys Laimo ligos susirgimų, todėl visuomenės informuotumas bei tinkama apsauga yra ypač svarbūs.
Ką rodo skaičiai ir kodėl situacija neramina
Užkrečiamųjų ligų duomenys rodo, kad erkinio encefalito atvejų skaičius šiemet išaugo, tuo tarpu Laimo ligos atvejų – dar daugiau. Ankstesniais metais Laimo ligos atvejų buvo kelis šimtus, o erkinio encefalito – dešimtys. Dėl šių ligų plitimo Lietuvoje net nesukurta „švarių zonų“ – užsikrėtusių erkių buvo rasta visuose rajonuose. Tokia situacija susidaro dėl palankių gamtos sąlygų erkėms, didelio žalios aplinkos kiekio miestuose ir intensyvaus laukinių gyvūnų bei naminės faunos judėjimo, pernešančio erkes į gyvenamas teritorijas.
„Erkės Lietuvoje aktyvios tampa jau nuo kovo mėnesio pradžios. Tik tuo metu oras dar būna vėsesnis, žmonės mažiau eina į gamtą. Šiuo metu, mūsų centro duomenimis, jau yra registruoti 33 erkinio encefalito ir 245 Laimo ligos atvejai. Pastarosios skaičiai visada žymiai didesni“, – pastebima tyrimų duomenyse.
Kokios pasekmės ir kam pavojingiausia
Erkinis encefalitas yra sunkesnė ir potencialiai pavojingesnė liga nei Laimo liga: ji gali sukelti ilgalaikius neurologinius sutrikimus, o vyresnio amžiaus žmonėms komplikacijos būna sunkesnės. „Yra labai daug komplikacijų, liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, galvos skausmas. Tai vienas iš lengvesnių liekamųjų reiškinių, nors nei vienas iš mūsų nenorėtų visą likusį gyvenimą su juo gyventi. Nemažai žmonių po šios ligos lieka neįgaliojo vežimėlyje“, – perspėjama.
Laimo ligos atveju ankstyvas gydymas antibiotikais yra efektyvus, tačiau ją kartais sunku laiku atpažinti, nes pradinė raudonė gali praeiti nepastebėta.
Negydoma Laimo liga gali paveikti sąnarius, širdį ir nervų sistemą.
Prevencijos priemonės ir elgesys užsikirtus erkėms
Apsauga prasideda nuo prevencijos: tinkama apranga, repelentai su aktyviomis medžiagomis (pvz., DEET), žolės pjovimas prie takų ir žaidimų aikštelių bei skiepai nuo erkinio encefalito. „Drąsiausiai į mišką gali eiti tas žmogus, kuris yra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito. Laimo liga yra sėkmingai gydoma antibiotikais, o erkinis encefalitas yra sudėtinga liga, be to, kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau ja serga.“
Radus įsisiurbusią erkę, reikia veikti nedelsiant: „Pirmiausia grįžus reikia apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusios erkės. Klaida manyti, kad nusipurčius drabužius ir nuėjus nusiprausti, erkės dings. Jei šis gyvis įsisiurbė, joks dušas nepadės. Radus erkę reikia ją traukti kuo greičiau, neverta važinėti ir ieškoti medikų pagalbos. Daug svarbiau pašalinti ją laiku nei taisyklingai, todėl nesvarbu, turite pincetą ar ne, traukti reikia kuo greičiau”, – patariama.
Traukiant erkę nerekomenduojama tepaluoti odos arba sukti gyvį į šonus, nes tai gali palikti straublį odoje; vietą reikia dezinfekuoti ir stebėti savo sveikatą. Jei po įkandimo atsiranda karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai ar bėrimai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją ir informuokite apie erkes.
Atsakingas požiūris į lauko veiklas, skiepijimas ir elementarios apsaugos priemonės gali žymiai sumažinti riziką susirgti ir užkirsti kelią sunkioms pasekmėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.