Šiuolaikinėje visuomenėje, nepaisant žinių apie fizinio aktyvumo naudą, daug žmonių vis mažiau juda, o tai kelia didžiulį pavojų sveikatai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas pabrėžia, kad net 11 minučių fizinio aktyvumo per dieną atsisakyti yra sunkiai pateisinama, o fizinis pasyvumas yra viena iš rimčiausių šių laikų visuomenės sveikatos problemų.
Ar tikrai reikia 10 tūkstančių žingsnių?
Dažnai girdimas patarimas nueiti 10 tūkstančių žingsnių per dieną iš tiesų yra kilęs iš Japonijos reklamos kampanijos ir nėra grįstas moksliškai. Profesorius Emeljanovas atskleidžia, jog mokslas rodo, kad teigiamą poveikį sveikatai suteikia ir apie 7 tūkstančiai žingsnių per dieną. Tokį aktyvumo lygį palaikantys žmonės sumažina ankstyvos mirties riziką net 47 proc., o taip pat ženkliai sumažėja širdies kraujagyslių ligų, vėžio ir demencijos tikimybė. Vis dėlto, vien vaikščiojimas nėra pats efektyviausias fizinis aktyvumas. Svarbu įtraukti aerobinius, jėgos ir tempimo pratimus, kurie užtikrina visapusišką kūno funkcionalumą.
Sveikata – ne vien ligų nebuvimas
Sveikatos samprata šiandien išplėsta ir apima ne tik fizinį sveikumą, bet ir dvasinę bei socialinę gerovę. Tai reiškia, kad žmogaus sveikata priklauso nuo emocinės pusiausvyros, kokybiškų santykių ir pasitenkinimo kasdieniu gyvenimu. Fizinis aktyvumas tampa esmine šių aspektų dalimi, stiprinančia ne tik kūną, bet ir nuotaiką bei gebėjimą susikaupti.
Valstybės vaidmuo ir realybė
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pabrėžiama valstybės atsakomybė skatinti kūno kultūrą ir sportą, tačiau jaunimo fizinis aktyvumas pastaraisiais metais mažėja, o Lietuva vis labiau atsilieka nuo šalių, kur fizinis aktyvumas yra natūrali kasdienybės dalis, pavyzdžiui, Suomijos ar Japonijos. Tokia tendencija kelia susirūpinimą dėl ateities sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės.
Greita organizmo reakcija į neveiklumą
Net jauni žmonės gali patirti pirmuosius raumenų atrofijos požymius po kelių dienų neveiklumo.
Ilgainiui tai gali sukelti rimtų sutrikimų, tokių kaip sarkopenija, kuri seniau buvo siejama su vyresniu amžiumi, tačiau dabar vis dažniau diagnozuojama ir jaunimui. Sumažėjusi raumenų masė didina insulto, infarkto, vėžio ir negalios riziką.
Mityba – neatskiriama fizinio aktyvumo dalis
Fizinio aktyvumo neatsiejama dalis yra tinkama mityba. Ypač svarbu suvartoti pakankamą kiekį baltymų, kurie padeda palaikyti raumenų masę. Nesportuojantiems rekomenduojama suvartoti apie 1 gramą baltymų kilogramui kūno svorio. Augalinės kilmės baltymai dažnai pasižymi mažesniu aminorūgščių vertingumu, tad augalinės dietos besilaikantiems žmonėms mitybos planavimas ar dietologo konsultacija yra būtina.
Perspektyvos ir švietimas
Pasaulinės prognozės yra neraminančios: iki 2030 metų dėl fizinio neaktyvumo bus susiję apie 500 milijonų naujų ligų atvejų. Be to, fizinis pasyvumas susijęs ne tik su fizinėmis ligomis, bet ir su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip nerimas ar depresija. Todėl judėjimas tiesiogiai veikia ir kūną, ir emocinę būseną.
Kiek judėti ir kaip tai padaryti?
PSO rekomenduoja vaikams skirti bent 60 minučių fiziniam aktyvumui per dieną, o suaugusiesiems – bent 150 minučių per savaitę. Tai iš esmės yra vos keliolika minučių kasdien. Svarbiausia yra nuoseklumas ir įvairovė – į programą būtina įtraukti jėgos pratimus bent du kartus per savaitę, kad būtų išlaikyta raumenų masė ir bendra organizmo funkcija.
Fizinis aktyvumas nėra trumpalaikė mada ar prabanga – tai būtinybė, įtvirtinta ir evoliuciškai natūrali žmogaus prigimtyje, kurios ignoravimas neigiamai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Net nedideli kasdieniai pokyčiai – daugiau judėjimo, subalansuota mityba ir atsakingas požiūris į kūną – gali ženkliai pagerinti gyvenseną ir ilgaamžiškumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.