„Kai negalime susitvarkyti su emocijomis ar psichologinėmis traumomis, kai jos kyla, jos tampa „bagažu“, kuris turi įtakos mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.” Ši mintis apibūdina ryšį tarp jausmų ir kūno: neapdorotos emocijos, nuolatinis stresas ir neišspręstos traumos dažnai manifestuojasi kaip fiziniai simptomai.
Dažni fiziniai požymiai
Susikaupusios traumos gali pasireikšti įvairiais simptomais: ilgalaikis fizinis skausmas, hormonų pusiausvyros sutrikimai, skrandžio ir žarnyno problemos, dažni galvos skausmai, miego sutrikimai, krūtinės skausmai, lėtinė raumenų įtampa bei nerimo ar panikos priepuoliai. Šie požymiai ne visada reiškia vien tik psichologinę priežastį, tačiau dažnai jie yra su ja susiję ir signalizuoja apie reikalingą dėmesį bei priežiūrą.
Kuriose kūno dalyse dažniausiai „slepiasi“ emocinis skausmas
Galvos ir užpakalinės galvos dalies skausmai gali būti susiję su psichine perkrova, nuolatine įtampa ir per didelėmis mintimis. Kai smegenys nuolat veikia „įjungtos“, pasireiškia migrena ar įtampos galvos skausmai.
Žandikaulio skausmas arba nuolatinis dantų griežimas dažnai rodo neapdorotą pyktį arba nesugebėjimą išreikšti jausmų. Šį simptomą verta stebėti, nes jis gali sukelti temporomandibulinio sąnario problemas.
Pečiai ir kaklas kaupiasi dėl ilgalaikio streso ir pareigos jausmo: žmogus fiziškai „neša“ rūpesčius. Lėtinė raumenų įtampa šiose srityse riboja judesių laisvę ir skatina skausmą.
Gerklė dažnai susijusi su sunkumais bendraujant — jei sunku ištarti, kas skauda ar ko reikia, gali atsirasti sausumas, užkimimas ar nuolatinis uždegimas be aiškios infekcijos priežasties.
Krūtinė ir širdies sritys reaguoja į sielvartą, liūdesį ir emocinį stresą. Krūtinės spaudimas ar skausmas gali būti tiek fizinės, tiek emocinės kilmės, todėl svarbu išsiaiškinti abu aspektus.
Skrandis ir žarnynas – dažni nerimo ir baimės vietos; stresas keičia virškinimą, atsiranda jautrumas maistui, skrandžio skausmai ar dirgliosios žarnos simptomai.
Dubuo dažnai siejamas su neišspręstomis traumomis arba toksiškais santykiais: emocinis įtampas gali tapti fiziniu diskomfortu šioje srityje.
Kaip padėti sau ir ko ieškoti
Vienas iš veiksmingų būdų dirbti su somatiniu skausmu yra somatiniai pratimai: jie padeda atpažinti kūno pojūčius, skatinti atsipalaidavimą ir paleisti sukauptas traumas. Reguliarūs kvėpavimo pratimai, kūno skenavimas, švelnūs tempimo pratimai ir judesio terapija gali sumažinti įtampą per kelias savaites.
Žinant, kad pokyčiai kartais atsiranda greičiau nei tikimasi, kai kurie šaltiniai teigia, kad per 30 dienų galima pajusti reikšmingą palengvėjimą. Vis dėlto svarbu būti realistams: proceso laikas priklauso nuo traumos gylio ir individualių aplinkybių, todėl verta derinti savarankišką darbą su profesionalia pagalba.
Kada kreiptis pagalbos
Jeigu skausmai nesiliauja, stipriai riboja gyvenimą arba lydimi neurologinių ar kardiologinių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Psichologas ar somatinės terapijos specialistas gali padėti atpažinti emocines priežastis ir sudaryti saugų planą traumų apdorojimui.
Jūsų kūnas yra jūsų namai — laiku skirtas dėmesys, reguliarus „valymas“ nuo streso ir palaikymas padeda išsaugoti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.