Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi daugelyje pasaulio šalių, o rizika padidėja su amžiumi. Dalis šios rizikos yra susijusi su gyvenimo būdu ir mityba, todėl kardiologų rekomendacijos dėl tam tikrų produktų vartojimo gali turėti realų poveikį vyresnių nei 60 metų žmonių sveikatai. Remiantis specialistų komentarais ir moksliniais duomenimis, vienas iš ypač naudingų maisto produktų – lašiša.
„Lašiša yra aukštos kokybės baltymai ir puikus pasirinkimas širdies sveikatai“, – sako daktaras Čen. Ši žuvis pasižymi ne tik aukštos biologinės vertės baltymais, bet ir dideliu omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiu, kurios yra susijusios su mažesne širdies ligų rizika.
Kodėl baltymai svarbūs vyresnio amžiaus žmonių širdies sveikatai
„Baltymai palaiko širdies sveikatą, padėdami išlaikyti raumenų masę“, – sako dr. Chen. Vyresniame amžiuje natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga, o tai gali neigiamai paveikti bendrą organizmo funkcionalumą. Kadangi širdis pati yra raumeninis organas, bendro raumenų išlaikymas prisideda prie jos veiklos palaikymo. Pakankamas baltymų kiekis mityboje taip pat padeda išlaikyti sveiką kūno svorį, geresnę glikemijos kontrolę ir mažesnę metabolinę riziką.
Be baltymų, lašiša yra vienas geriausių natūralių omega-3 šaltinių. Omega-3 riebalų rūgštys gali padidinti HDL („gerojo“) cholesterolio kiekį ir sumažinti LDL („blogojo“) cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip mažinant aterosklerozės ir su ja susijusių komplikacijų riziką. Pasak medicinos mokslų daktaro Supriti Behuria, omega-3 riebalų rūgštys lašišoje taip pat gali padėti sumažinti uždegimą organizme — lėtinis uždegimas siejamas su 2 tipo cukriniu diabetu, tam tikromis vėžio formomis ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Omega-3 poveikis kraujagyslėms apima ir jų elastingumo palaikymą bei trombocitų agregacijos mažinimą, todėl reguliarus jų vartojimas siejamas su mažesne širdies priepuolio, insulto ir periferinių arterijų ligų rizika.
Praktiniai patarimai: kardiologai rekomenduoja per savaitę suvalgyti maždaug dvi porcijas omega-3 turinčios žuvies. Viena porcija dažniausiai apibrėžiama kaip 100–150 g pagamintos žuvies. Jei lašiša nepatinka ar norima įvairovės, galima rinktis skumbrę, silkę, menkę ar kitas riebesnes žuvis. Taip pat egzistuoja omega-3 maisto papildai (žuvų taukai, krilių aliejus), tačiau jų vartojimą verta suderinti su gydytoju, ypač jei vartojami krešėjimą veikiančio poveikio vaistai.
Keli atsargumo pastebėjimai: verta atsižvelgti į žuvų kilmę (vėliau aptarti fenotipai) — laukinė ir auginama lašiša gali skirtis riebalų kiekiu ir teršalais. Taip pat reikėtų stebėti bendrą gyvenimo būdą: sveika mityba veikia geriausiai kartu su reguliaria fizine veikla, rūkymo nutraukimu, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrole. Prieš įvedant didelius mitybos pokyčius arba papildus, ypač vyresniems pacientams ar sergantiems lėtinėmis ligomis, būtina pasitarti su šeimos gydytoju arba kardiologu.
Lašiša nėra vienintelis sprendimas, bet ji gali būti vertinga dalis subalansuotos mitybos plano, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai vyresniame amžiuje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.