Neretai žmonės ateina pas gydytoją su nuolatiniu nuovargiu, nereguliariu miego režimu ar širdies permušimais, o bendrieji kraujo tyrimai būna geri. Tokiu atveju pacientai dažnai klausia — ar jie sveiki, ar reikia dar ką nors tirti? Svarbu suprasti, kad normalūs laboratoriniai rodikliai ne visada atspindi žmogaus subjektyvią savijautą.
– Ar dažnai apsilanko pacientų, kurie skundžiasi ne vienu sveikatos sutrikimu, dažniausias pirmas tyrimas – bendras kraujo, tačiau jis nieko blogo nerodo?
Tokius atvejus gydytojas vertina kompleksiškai. Kraujo tyrimas yra naudingas nustatant mažakraujystę, uždegimus ar kraujo ligas, bet jis neparodo psichologinių sutrikimų, lėtinio nuovargio ar funkcinės kilmės simptomų. Todėl būtina įvertinti ir gyvenimo būdą, streso lygį, miego kokybę bei medikamentų vartojimą.
– Geras kraujo tyrimas – esate sveikas? Ar visuomet tai galime sakyti?
Sveikatos vertinimas remiasi ne vien laboratoriniais duomenimis. Klinikinė apžiūra, anamnezė ir paciento pasakojimas dažnai atskleidžia daugiau nei vien tik tyrimų rezultatai. Jei žmogus jaučia nuolatinį diskomfortą, verta toliau aiškintis priežastis — tai gali būti tiek fiziologinės, tiek psichinės kilmės sutrikimai.
Ką dažniausiai rodo normalūs tyrimai, bet prasta savijauta?
Įprasti simptomai: bendras silpnumas, jėgų stoka, sutrikęs miegas, nuolatinis mieguistumas, virškinimo sutrikimai (pūtimas, pykinimas, nevirškinimas), širdies plakimas, migruojantys skausmai, padidintas prakaitavimas, nugaros skausmai. Tokie simptomai dažnai kinta — stiprėja arba blėsta — ir tai gali rodyti funkcinį sutrikimą, o ne struktūrinę patologiją.
– Ką dažniausiai jaučia „tas pacientas” kuriam negera, tačiau kraujo tyrimas geras?
Dažniausiai tai yra kompleksiniai nusiskundimai, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui, bet neatskleidžia aiškios organinės ligos. Pacientui svarbu jaustis išklausytam ir suprastam, nes kartais tiesiog trūksta tinkamo gydytojo-paciento dialogo ir laiko sprendimui.
Galimos priežastys ir tolesni žingsniai
Dažniausios galimos priežastys: funkciniai sutrikimai, somatoforminiai ar somatizaciniai sutrikimai, nerimo ir depresijos sutrikimai, lėtinio nuovargio sindromas.
Iš laboratorinių tyrimų verta patikrinti hemoglobiną, feritino kiekį (geležės atsargoms), skydliaukės rodiklius (TSH, fT4), uždegimo rodiklius (CRP, ESR) ir, esant širdies simptomams — EKG ar ilgalaikį Holterio tyrimą.
– Kokios ligos, sutrikimai gali būti, jei žmogus jaučiasi blogai, nors kraujo tyrimas geras?
Jeigu simptomai pastovūs, intensyvėja arba atsiranda naujų — karščiavimas, lokalizuotas stiprus skausmas, alpimo epizodai, patinimai ar neurologiniai simptomai — reikalingas skubus ištyrimas. Jei ne, pradėti reikėtų nuo gyvenimo būdo pokyčių: miego higienos, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo. Jei po laiko (kelios savaitės–mėnuo) pagerėjimo nėra, būtina tęsti diagnostiką arba kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Geriausias kelias — bendradarbiavimas su gydytoju, kantrybė ir nuoseklumas. Paciento savijauta yra svarbi, ir jeigu ji blogėja, reikia ieškoti priežasties kartu, žingsnis po žingsnio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.