Insultas yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, o daugiausia atvejų sudaro išeminiai insultai, kurių metu galvos smegenų kraujagyslės užsikemša kraujo krešulių. 2021 metais šalyje buvo užfiksuota per 8 tūkstančius naujų insulto atvejų, iš jų beveik trečdalis baigėsi mirtimi, rodo Higienos instituto duomenys. Ši sunki liga dažnai ištinka netikėtai, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinius kraujo krešulių susidarymą skatinančius veiksnius ir tinkamai rūpintis savo sveikata.
Kraujospūdžio valdymas – viena svarbiausių priemonių
Gydytojas neurologas Paulius Puzinas pabrėžia, kad aukštas arterinis kraujospūdis yra viena pagrindinių insulto priežasčių. Dėl to labai svarbu reguliariai stebėti savo kraujospūdžio rodiklius net ir tiems, kurie dar nėra diagnozuoti su hipertenzija. Aukštas kraujospūdis ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais, todėl daugelis asmenų apie jį net nesužino iki pat insulto ištikimo momento. Pastovus kraujospūdžio kontrolės palaikymas gali ženkliai sumažinti insulto riziką ir apsaugoti smegenis nuo kraujagyslių pažeidimų.
Rūkymo žalingas poveikis ir jo išvengimas
Rūkymas yra dar vienas svarbus veiksnys, žymiai didinantis insulto tikimybę. Tyrimai rodo, kad rūkantiems žmonėms insulto pavojus beveik padvigubėja. Laimei, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu – jau po kelerių metų nuo rūkymo nutraukimo rizika priartėja prie tų, kurie rūkyti niekada nesirgo. Todėl šis žalingas įprotis turi būti kuo skubiau atsisakytas siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių komplikacijos riziką.
Prieširdžių virpėjimas: nepastebėtas, bet pavojingas
Prieširdžių virpėjimas yra širdies ritmo sutrikimas, kuomet prieširdžiai susitraukinėja chaotiškai, todėl gali susidaryti kraujo krešuliai. Tokie krešuliai gali nuplaukti į smegenis ir užkimšti kraujagysles, sukeldami išeminį insultą.
Gydytojų duomenimis, žmonėms, turintiems prieširdžių virpėjimą, insulto rizika yra net penkis kartus didesnė. Laimei, su tinkamu gydymu kraują skystinančiais vaistais šių insultų galima išvengti. Todėl yra itin svarbu laiku pastebėti neritmišką širdies ritmą, o padėti tai atpažinti gali ir paprasti pulsometro nuskaitymai bei vartojamos diagnostinės priemonės.
Fizinis aktyvumas – geriausia profilaktikos priemonė
Reguliarus fizinis aktyvumas, net ir paprasti pasivaikščiojimai greitu žingsniu, turi didžiulę įtaką insulto rizikos mažinimui. Fizinė veikla padeda palaikyti sveiką kraujospūdį, kontroliuoti kūno svorį, mažinti stresą bei gerinti bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Gydytojas neurologas pažymi, kad kuo aktyvesnis žmogus, tuo jo insulto rizika yra mažesnė, o aktyvumas gerina ir kitų sveikatos rodiklių balansą. Todėl net ir lengvas sportas ar kasdieniai judėjimo įpročiai yra labai vertingi.
Tinkama mityba mažina insulto pavojų
Sveika, subalansuota mityba, ypač Viduržemio jūros regiono dieta, kurioje daugiausia vartojami augalinės kilmės produktai ir ribojama raudona mėsa, sumažina insulto riziką. Patariama vartoti daug daržovių, vaisių, vengti perteklinės druskos ir kontroliuoti kūno masę. Daugeliui lietuvių kyla sunkumų sukuriant tinkamą mitybos racioną, nes nepakankamai atkreipiamas dėmesys į mitybos svarbą ir jos poveikį ligų vystymuisi. Tinkama mityba turi būti pagrindinė kasdienės sveikatos dalis.
Cholesterolio kiekio kontrolė – pagrindinis punktas
Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje yra dar vienas kritinis veiksnys, didinantis insulto riziką. Gydytojai rekomenduoja vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, kurie efektyviai apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių komplikacijų, įskaitant insultus. Vis dėlto nemaža dalis pacientų baiminasi šių vaistų dėl nepagrįstų mitų, pavyzdžiui, kad jie kenkia kepenims ar vartojant juos, gali blogėti atmintis. Toks požiūris yra klaidingas, todėl svarbu pasitikėti gydytojais ir neignoruoti cholesterolio kontrolės svarbos.
Kaip atpažinti insulto požymius?
Laiku pastebėti insulto simptomus yra gyvybiškai svarbu. Gydytojai rekomenduoja naudoti anglišką trumpinį FAST, kuris padeda lengvai įsiminti pagrindinius požymius: Face (veidas) – staigus veido nelygumas ar paralyžius; Arm (ranka) – silpnumas ar nesugebėjimas pakelti rankos; Speech (kalba) – kalbos sutrikimas arba neryškus kalbėjimas; Time (laikas) – nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į greitąją pagalbą (numeris 112). Kiekviena praleista minutė insulto metu gali lemti negrįžtamus smegenų pakitimus, todėl operatyvus reagavimas yra gyvybiškai svarbus.
Spalio 29-oji yra Pasaulinė insulto diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į insulto rizikos veiksnius ir ligos požymius, skatinti sveikesnį gyvenimo būdą bei laiku kreiptis į medikus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.