Rugsėjo 29 dieną minėdami Pasaulinę širdies dieną, kardiologai ypatingai atkreipia dėmesį į vieną pavojingą rizikos veiksnį, kuris dažnai lemia širdies ligų išsivystymą – rūkymą. Santaros klinikų gydytojas, profesorius Pranas Šerpytis akcentuoja, kad daugiau nei pusė infarktą patyrusių lietuvių šiame gyvenimo etape tebevartoto rūkymo produktus, kas smarkiai padidina riziką susirgti pavojingomis ligomis.
Rūkymas neabejotinai yra vienas pagrindinių faktorių, skatinančių ne tik širdies infarktą, bet ir insultą bei aortos ligas. „Kai turime infarkto atvejį, matome, kad daugiau nei 50 proc. pacientų buvo rūkantys,“ – pažymi P. Šerpytis. Ši statistika yra itin liūdna, nes rodo, jog net patyrus gyvybei pavojingą įvykį, daugelis nesugeba atsisakyti žalingo įpročio.
Ypatingai didelė problema yra nikotino priklausomybė, kuri, pasak prof. Šerpyties, yra net didesnė nei heroino ar alkoholio. Tad labai sunku mesti rūkyti – tik apie 5 proc. rūkančiųjų sėkmingai atsikrato šio įpročio. Dėl šios priežasties nepakankamai dėmesio skiriama pagalbai rūkantiesiems mesti, o pagalbos institucijos yra nepakankamai prieinamos.
Alternatyvūs rūkymo produktai – mitai ir pavojai
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo elektroninės cigaretės bei kaitinamojo tabako gaminiai, kurie vartotojams pristatomi kaip mažiau kenksmingi alternatyvos tradiciniam rūkymui. Tačiau kardiologai pabrėžia, kad ir šie produktai kelia didelę riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius aiškina, kad elektroninės cigaretės gali sukelti tiek pat pavojingų sveikatai pasekmių, kiek ir tradicinis rūkymas. Be to, šie produktai susiję su plaučių vėžio išsivystymo rizika.
Deja, efektyvios, vientisos valstybės paramos rūkantiesiems mesti rūkyti šiuo metu Lietuvoje nėra. Gydytojai atkreipia dėmesį į dideles problemas su medicininės pagalbos prieinamumu, ypač kaimo vietovėse ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tai reiškia, kad daugelis norinčių atsisakyti rūkymo susiduria su daug kliūčių ir nepakankama pagalba.
Mesti rūkyti – niekada nevėlu ir verta
Visgi kardiologai pažymi, kad mesti rūkyti niekada nėra per vėlu. Moksliniai tyrimai rodo, kad net vyresniame amžiuje, patyrus infarktą, žmogaus organizmas didžiai pagerėja atsisakius nikotino. Rizika pakartotiniam infarktui gali sumažėti tris kartus, kas yra lyginama su kai kurių medikamentų poveikiu. Be to, net ir surūkomų cigarečių kiekio sumažinimas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Reabilitacijos programose, skirtose širdies ligų pacientams, psichologai atlieka individualią rūkymo priklausomybės analizę ir taiko specialias priemones rūkyti mažinti ar visiškai mesti. Šie metodai yra efektyvūs – daugiau nei pusė moterų ir vyrų sveikimo programų dalyvių sugeba reikšmingai sumažinti rūkymą arba visiškai nuo jo atsisakyti.
Reikia atkreipti dėmesį, kad rūkymas jaunoms moterims ypač pavojingas, nes sukelia sunkesnę širdies ligų eigą ir didesnę riziką patirti ūminį infarktą. Todėl prevencija ir pagalba rūkančioms moterims yra ypatingai svarbi.
Širdies ligų rizikos mažinimas – kompleksinis iššūkis
Be rūkyti atsisakymo, specialistai rekomenduoja didinti fizinį aktyvumą bei palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Normalus arterinio kraujospūdžio lygis gali sumažinti insultų skaičių net dešimt kartų, o širdies infarktų – šešis kartus. Taip pat svarbu subalansuota mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, streso mažinimas ir emocinio balanso išlaikymas. Pozityvus mąstymas ir gyvenimo kokybės gerinimas turi įtakos bendram širdies sveikatos palaikymui.
Apibendrinant, galima teigti, kad viena didžiausių klaidų, ką daro infarktą patyrę lietuviai – tai nesugebėjimas pasirūpinti savo sveikata ir atsisakyti rūkymo. Valstybės bei sveikatos sistemos pagalbos stoka sudaro papildomų kliūčių mesti rūkyti, todėl būtina didinti prevenciją, prieinamumą prie gydymo ir švietimą apie rizikas. Tik tokiu būdu galima sumažinti širdies ligų naštą visuomenei ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.