Į Lietuvą atkeliauja naujas prekybos tinklas, ar iš tikrųjų sumažins kainas? Ekspertai išsakė nuomones (Sužinok viska)

Žinia apie planuojamą naują prekybos tinklą „Marytė retail“ Lietuvoje iškart sukėlė diskusijas: ar pirkėjai gali tikėtis mažesnių kainų ir ar keisis konkurencinė padėtis? Tokie pranešimai visuomet pritraukia dėmesį, bet specialistai primena – pavadinimas ant durų pats savaime rinkos neišmaino. Reikšmė turi ne tiek prekės ženklas, kiek tinklo dydis, tiekėjų grandinė ir gebėjimas sudaryti palankias pirkimo sąlygas.

Ekspertų vertinimai

Pateikus pirminius duomenis ir aptarus situaciją laidoje, kelios pagrindinės mintys kartojosi: nedideli žaidėjai gali užimti nišą, bet jie retai pakeičia bendrą kainų lygį. Analitikai atkreipia dėmesį į didžiųjų tinklų svarbą – būtent jie gali reikšmingai paveikti kainas masiniu mastu.

P. Čepkauskas. Tiesą sakant, kaip „Mere“ nedarė įtakos bendram kainų lygmeniui su savo, man atrodo, 1,2 proc. nuo maisto prekybos apyvartos, jie sugebėjo per 5 metus užimti, taip ir naujas žaidėjas [Lietuvoje] tikrai nenupigins nei grietinės, nei duonos, nei sviesto kainų.

Mažesni formatų tinklai dažnai orientuojasi į vietines rinkas arba specifines pirkėjų grupes. Jie gali pasiūlyti žemesnes kainas tam tikroms prekėms ar nuolaidas tam tikrose lokacijose, tačiau bendrą kainodaros tendenciją lemia keli didieji žaidėjai. Tai ypač pasakytina, jei naujokas neturi platus tiekėjų tinklo arba finansinių rezervų dideliems nuolaidų karams.

P. Čepkauskas. Tiesą sakant, jeigu paimtume formatą, vadinkime tuo žodžiu „trash marketas“, t.y. sumetu paletes, pastatau prekes, tai mes vieną kitą tokį žaidėją turime.

Regionų skirtumai ir tiekimo grandinė

Ekspertai taip pat pabrėžia regioninį aspektą: didžiuosiuose miestuose konkurencija tarp tinklų yra ryški, tuo tarpu mažesniuose miesteliuose ar rajonuose dominavimas gali priklausyti nuo vieno ar kelių prekybos centrų. Tokiose vietovėse vietinis mažasis tinklas gali geriau prisitaikyti prie gyventojų poreikių, bet tai nebūtinai reiškia žemesnes kainas visoje šalyje.

E. Stonkutė. Aš turėčiau sutikti su gerbiamu pašnekovu, kad naujų vėjų tikriausiai nereikėtų tikėtis. Pirmiausia, tai yra mažas žaidėjas. Rinkos jis nesupurtys.

Tiekėjų derybinė galia, logistikos mastas ir kainų politika – tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys, ar tinklas sugebės pasiūlyti nuolatinį kainų pranašumą. Jei į Lietuvą įeitų stambus europinis žaidėjas, pavyzdžiui „Aldi“ ar „Biedronka“, galima būtų laukti kur kas ryškesnių pokyčių, panašių į tuos, kuriuos matė Lenkijoje. Tačiau kol kas matome smulkius bandymus užimti nišas.

Ko tikėtis vartotojams ir ką daryti smulkiesiems žaidėjams

Vartotojams pravartu stebėti pirmųjų parduotuvių atidarymus – nuo jų asortimento ir tiekėjų priklausys, ar kainos bus konkurencingos. Smulkiesiems tinklams siūloma aiškiai identifikuoti savo nišą, užsitikrinti patikimus tiekėjus ir vengti pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų prieš įsitvirtinant rinkoje. Be strateginio tiekėjų valdymo dažnas mažųjų tinklų bandymas baigiasi nesėkme.

P. Čepkauskas. Man atrodo, būtent čia ir dabar mes apskritai per daug dėmesio jam skiriame. Įmonei, kuriai yra 20 dienų, kurios įstatinis kapitalas yra tūkst. eurų, kurioje yra tik kažkokie šnekantys žmonės, bet nėra oficialaus vadovo.

Apibendrinant – vieno naujo, smulkaus tinklo atėjimas dažniausiai nepakeičia nacionalinės kainų dinamikos. Tikėtini pokyčiai bus lokalūs ir riboti. Reikšmingesnių permainų reikėtų laukti tik tuo atveju, jei rinkoje pasirodytų didelio masto operatorius su platesne tiekėjų grandine ir stipria logistika.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *