Mėsa nuo seno yra svarbi žmogaus mitybos sudedamoji dalis. Nepaisant augančio augalinės mitybos populiarumo, dauguma žmonių visame pasaulyje ir Lietuvoje išlieka ištikimi tradicinei, visavalgiškai mitybai, kurioje mėsa užima reikšmingą vietą. Tačiau ar mes visuomet pagalvojame, kaip tam tikros mėsos rūšys veikia mūsų sveikatą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą?
Remiantis Vytauto Didžiojo universiteto atliktu tyrimu, tradicinė visavalgiška mityba Lietuvoje 2018–2021 metais net dar labiau išpopuliarėjo, o augalinės mitybos sekėjų dalis išlieka maža. Tai atspindi ir pasaulinės tendencijos: pavyzdžiui, JAV net 89 proc. gyventojų vartoja mėsą, o didžioji dalis žmonių reguliariai valgo raudoną arba perdirbtą mėsą, kuri, kaip rodo daugybė mokslinių tyrimų, gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai.
Kokia mėsa ypač kenkia širdžiai?
Kardiologė Joyce Oen-Hsiao atkreipia dėmesį, kad iš visų mėsos rūšių didžiausią žalą širdies ir kraujagyslių sistemai daro raudona mėsa, ypač jos riebesni gabalai, bei perdirbti mėsos produktai, tokie kaip dešrelės, vytinta ar rūkyta mėsa. Šiose mėsos rūšyse gausu sočiųjų riebalų, kurie didina blogojo cholesterolio (MTL) koncentraciją kraujyje. Dėl to arterijos užsikemša apnašomis, kurios trukdo normaliai kraujo cirkuliacijai ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip miokardo infarktas ar insultas.
Be sočiųjų riebalų, perdirbtuose mėsos produktuose gausu druskos, kuri skatina kraujospūdžio padidėjimą ir skysčių susilaikymą organizme. Taip pat šie produktai dažnai turi cheminių priedų, pavyzdžiui, nitratų, kurių vartojimas ryšium su didesne vėžio ir širdies ligų rizika. Todėl kardiologė pabrėžia, kad šių produktų vartojimą vertėtų riboti kuo labiau.
Kaip mėsa gali paveikti bendrą organizmo sveikatą?
Nors mėsa yra puikus baltymų šaltinis ir reikalinga organizmui gavus geležies, ypač mažakraujystės atvejais, jos per didelis vartojimas gali skatinti įvairių ligų – ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir metabolinių ar uždegiminių – atsiradimą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad įprastinis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas yra susijęs su padidėjusia širdies ligų, diabetu ir net kai kurių vėžio formų rizika.
Kardiologės nuomone, sveikesnis pasirinkimas yra balta mėsa, tokia kaip vištiena ar kalakutiena, taip pat žuvis, ypač riebi, turinti daug omega-3 rūgščių, pavyzdžiui, lašiša. Šios mėsos rūšys turi mažiau sočiųjų riebalų ir teikia daugiau naudos širdies sveikatai.
Augalinė mityba – geriausias pasirinkimas širdies sveikatai
Jeilio medicinos mokyklos docentė J. Oen-Hsiao pabrėžia, kad didžiausią naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai suteikia augalinė mityba, kurios pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, ankštiniai augalai ir riešutai. Šie maisto produktai turi daug skaidulų, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį ir reguliuoti kraujospūdį, neturėdami kenksmingų sočiųjų riebalų. Net jei visiškai atsisakyti mėsos nėra įmanoma, svarbu didinti augalinių produktų dalį racione ir vengti riebios raudonos mėsos bei perdirbtų mėsos gaminių.
Kardiologė siūlo riboti raudonos mėsos vartojimą iki retų, mažų porcijų – pavyzdžiui, apie 113 gramų kartą per mėnesį. Baltoji mėsa ir žuvis turėtų tapti pagrindiniu baltymų šaltiniu, leidžiančiu išsaugoti ne tik širdies sveikatą, bet ir bendrą gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.