Kraujo donorystė yra vienas svarbiausių ir kilniausių poelgių, kuris tiesiogiai gelbsti gyvybes. Nacionalinis kraujo centras (NKC) nuolat kviečia visuomenę prisijungti prie donorystės judėjimo, ypač pabrėždamas ilgamečių donorų indėlį. Tokiems asmenims suteikiami garbės donoro vardai bei numatyta valstybinė pensija, kuri simbolizuoja valstybės pagarbą už jų kilnią veiklą.
Kas yra garbės donoro vardas ir kaip jį galima gauti?
Garbės donoro vardas suteikiamas tiems, kurie bent 40 kartų yra aukoję kraują ar 200 kartų – plazmą. Šis statusas nėra vien prestižas – kartu donoras įgyja teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kurios dydis šiuo metu siekia 116 eurų per mėnesį. Ši pensija mokama pasiekus senatvės pensijos amžių ir yra valstybės padėka už ilgametį dosnumą bei atsidavimą visuomenės sveikatai.
Kraujo donorystės svarba visuomenei
NKC direktorius Daumantas Gutauskas pažymi, kad iš vieno paciento paimtas kraujo mėginys gali būti paskirstytas net trims skirtingiems pacientams, prisidedant prie gyvybių gelbėjimo ir spartaus sveikimo. Reguliarūs donorai padeda sukurti būtinas kraujo atsargas kritiniais atvejais, pavyzdžiui, avarijų, sudėtingų operacijų ar kraujo ligų gydymo metu. D. Gutauskas ragina nebijoti ir prisiminti, kad aukojant kraują galima padėti ne tik kitiems, bet ir sau ar artimiesiems, kadangi nelaimės gali ištikti bet kada.
Donorystės taisyklės ir apribojimai
Pagal galiojančias taisykles, vyrai gali kraują duoti iki šešių kartų, o moterys – keturis kartus per metus, o intervalas tarp donacijų turi būti ne trumpesnis nei 60 dienų. Šis laikas būtinas tam, kad organizmo kraujo ląstelės spėtų pilnai atsigauti. Taip pat donorystės galimybės ribojamos atsižvelgiant į donoro sveikatos būklę, nes neseniai atliktos operacijos ar tam tikros ligos gali būti priežastis atsisakyti donorystės laikotarpiui.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog sulaukus 65 metų donorystė gali būti tęsiama tik tuomet, jei gydytojas leidžia ir nėra kontraindikacijų, siekiant apsaugoti paties donoro sveikatą.
Kraujo donorystės statistika Lietuvoje
Lietuvoje kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi sveikatos sistemos dalis. Pasak NKC duomenų, donorai kas mėnesį vidutiniškai padovanoja apie 2,35 tūkstančio litrų kraujo. Per 2020 metus buvo surinkta daugiau nei 28 tūkstančiai litrų, o 2021 metais šis kiekis siekė beveik 29 tūkstančius litrų kraujo. Didelis donorų skaičius reiškia daug pacientų, kuriems suteikta reali pagalba ir galimybė gyventi visavertį gyvenimą.
Kaip pasiruošti kraujo donorystei?
Norint saugiai ir kokybiškai paaukoti kraują, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių. Donoras turi būti pailsėjęs, nepersistengęs fiziniu krūviu ir tinkamai pavalgius. Svarbu, kad dieną prieš donorystę būtų keliama mažiau riebaus ir aštraus maisto, o skysčių vartojimas turėtų būti didesnis nei įprastai – rekomenduojama gerti mineralinį vandenį, sultis ar arbatą. Kraujo davimo dieną prieš tai bent porą valandų nerekomenduojama rūkyti, kad būtų išvengta kraujo savybių pokyčių.
Kas gali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais gali būti visi sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, kurie sveria ne mažiau kaip 50 kilogramų. Tačiau kai kurios ligos – cukrinis diabetas, tuberkuliozė, tam tikros infekcinės, piktybinės bei širdies ir kraujagyslių ligos – yra kontraindikacijos donorystei. Taip pat dovanojančių kraują negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo, žarnyno ar nervų sistemos ligomis, ar tie, kurie turi polinkį nenormaliai kraujuoti.
Tokios taisyklės užtikrina ne tik kraujo gavėjų saugumą, bet ir paties donoro sveikatos apsaugą.
Skatinimas tapti donoru – tai ne tik gyvybių gelbėjimas, bet ir būdas prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo, todėl Nacionalinis kraujo centras nuolat ragina pabusti iš abejingumo ir parodyti kilnumą, galvojant apie kitus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.