Insultas – viena pavojingiausių tiek vyresnių, tiek vis jaunesnių žmonių sveikatos bėdų, kasmet nusinešanti šimtus gyvybių. Dar vadinamas galvos smegenų infarktu, insultas reiškia kraujotakos sutrikimą, dėl kurio smegenys negauna pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų. Nors dažnai manytume, kad šis pavojus tyko tik pagyvenusių žmonių, realybė yra kitokia – insultas vis dažniau užklumpa ir jaunus asmenis. Todėl labai svarbu gerai žinoti ligos mechanizmus, rizikos veiksnius ir galimus prevencijos būdus.
Kas sukelia insultą ir kokie jo tipai?
Gydytoja neurologė Vera Taluntienė iš „Gerovės klinikos“ paaiškina, kad insultai skirstomi į dvi pagrindines rūšis – išeminius ir hemoraginius. Išeminis insultas atsiranda, kai tam tikra priežastis sutrikdo kraujo patekimą į smegenų audinį, o hemoraginis – kai į smegenis išsilieja kraujas dėl kraujagyslės plyšimo.
Dažniausiai išeminis insultas kyla dėl trombozės – kraujagyslėje susiformavusio krešulio, kuris užkemša kraujagyslę. Svarbu paminėti, kad trombozės priežastys gali būti susijusios su ateroskleroze, kai kraujagyslių sienelėse susidaro plokštelės, nuo kurių gali atsiplėšti trombo gabaliukai – embolai. Embolai, keliaudami kraujotakos sistema, užkerta kelią smegenų smulkiosioms kraujagyslėms ir taip sukelia insultą.
Be to, embolai gali kilti ir iš širdies, ypač jei žmogus turi prieširdžių virpėjimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris skatina trombų formavimąsi širdies ertmėse. Jei šios trombos nukeliauja į smegenis, jos taip pat gali sukelti insultą.
Rizikos veiksniai, didinantys insulto tikimybę
Insulto rizika priklauso nuo įvairių faktorių, į kuriuos įeina ir amžius, lytis, genetiniai bei aplinkos veiksniai. Paprastai insultas dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, tačiau jaunų pacientų skaičius auga. Jaunesnių žmonių riziką gali didinti specifiniai veiksniai, tarp kurių svarbu paminėti psichoaktyvių medžiagų vartojimą.
Labai svarbūs ir kontroliuojami rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, kraujagyslių susiaurėjimas, širdies ligos, ypač prieširdžių virpėjimas, aukštas cholesterolio lygis kraujyje, nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir miego apnėja.
Moterims, ypač toms, kurios rūko ir vartoja hormoninę kontracepciją, insulto rizika gali būti dar didesnė.
Rūkymas yra vienas iš labiausiai žalojančių įpročių, kurie ne tik skatina cholesterolio disbalansą – mažina „gerojo“ cholesterolio ir didina „blogojo“ – bet ir kietina kraujagyslių sieneles, mažina jų elastingumą bei aktyvina simpatinę nervų sistemą, didinančią kraujospūdį ir uždegimą organizme. Be to, insulto riziką kelia ir pasyvus rūkymas.
Kaip sumažinti insulto riziką ir ką daryti susidūrus su ligos grėsme?
Gydytoja Vera Taluntienė pabrėžia: norint sumažinti insulto tikimybę, būtina kontroliuoti aukštą kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti kūno svorį bei gyventi aktyviai ir sveikai. Nutukimas, nesubalansuota mityba ir stresas didina riziką ir apsunkina ligos eigą.
Rūkantiems patariama nedelsti ir mesti šį žalingą įprotį, nes nikotininė priklausomybė yra tiek fizinė, tiek psichologinė, todėl reikalinga tvirta valia, palaikymas iš aplinkos ir, jei reikia, specializuota pagalba. Metant rūkyti gali pasireikšti abstinencijos požymiai, todėl kai kuriose šalyse rekomenduojama naudoti mažiau žalingas bedūmes nikotino alternatyvas.
Be to, pacientams, ypač turintiems stiprių rizikos veiksnių, naudinga kreiptis į specialistus, kurie suteiktų informaciją ir psichologinę pagalbą, o svarbų vaidmenį vaidina ir šeimos bei draugų parama.
Genetiniai veiksniai insulto riziką didina santykinai mažai. Nors kartais insultas pasitaiko kelių šeimos narių, dažniausiai tai susiję su bendrais kardiovaskuliniais veiksniais – hipertenzija, diabetu, metaboliniu sindromu ir kt. Todėl sveikas gyvenimo būdas ir prevencija yra kertiniai veiksniai siekiant sumažinti insulto grėsmę.
Prevencija yra svarbesnė ir veiksmingesnė už vėlesnį ligos gydymą, todėl rūpintis savo sveikata reikia nuolatos – nepriklausomai nuo amžiaus. Nuolatinė kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir žalingų įpročių atsisakymas gali ženkliai sumažinti insulto pavojų ir taip išsaugoti gyvenimo kokybę bei gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.