Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau pasitelkiame internetą siekdami greitai rasti atsakymus į sveikatos problemas. Tačiau vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė iš „Gintarinės vaistinės“ atkreipia dėmesį, kad ne visi internete randami patarimai yra tikslūs ar saugūs. Kai kurie gali ne tik būti neveiksmingi, bet ir rimtai pakenkti sveikatai.
Internetas – tiek žinių, tiek pavojų šaltinis
Šiandien daugelis žmonių patikrina savo simptomus iškart Google paieškoje, remiasi draugų patarimais ar netgi pasitiki dirbtinio intelekto rekomendacijomis. Vaistininkė pasakoja, kad labai dažnai pacientai bando gauti vaistus, ypač antibiotikus, be gydytojo recepto, remdamiesi ankstesne patirtimi ar klaidingais įsitikinimais. Viena moteris, pavyzdžiui, prašė antibiotikų, nes prieš 30 metų juos vartojo ir tikėjosi, kad jie vėl padės. Tokios situacijos rodo gilų supratimo trūkumą apie šių vaistų tinkamą naudojimą ir riziką.
Pavojingi mitai apie vaistus
Taip pat nesusimąstoma, kad net nereceptiniai vaistiniai preparatai gali sukelti šalutinių reakcijų ir nėra tinkami bet kokių ligų gydymui. Populiarus klaidingas įsitikinimas, kad jei vaistas parduodamas be recepto, jis yra visiškai saugus. Be to, daugelis žmonių pasitiki augalinės kilmės vaistiniais preparatais, manydami, kad jie nėra kenksmingi, nors vartojant didesniais kiekiais rizikos gali būti nemažai.
Klaidos dėl artimųjų ir interneto patarimų
Žmonės neretai vartoja vaistus, kuriuos rekomenduoja artimieji ar pažįstami, manydami, jog ligos simptomai yra panašūs ir gydymas bus veiksmingas. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės patys ar remdamiesi interneto straipsniais bando gydytis rimtas sveikatos problemas alternatyviais būdais, ignoruodami medicinos specialistų rekomendacijas. Vaistininkė pastebi, kad kartais žmonės itin rimtai žiūri į dirbtinio intelekto patarimus, net jei tie patarimai neturi medicininio pagrindo ar siūlo naudoti Lietuvoje nereceptinius ar neregistruotus vaistus.
Keistiausi ir pavojingiausi savigydos metodai
I. V. Aukštikalnienė atkreipia dėmesį į neįtikėtinus pacientų išbandytus būdus – pavyzdžiui, česnako galvutės naudojimą makštyje pienligei gydyti ar vaikų šlapimo gerimą nuo įvairių ligų.
Taip pat buvo atvejų, kai žmogus gėrė ar tepė ant odos skiestą jodo tirpalą ar darė ibuprofeno vonias, tikėdamasis sumažinti skausmą. Tokie metodai ne tik yra neveiksmingi, bet ir gali pakenkti sveikatai, nes nei vienas iš jų nėra įrodytas ar saugus tradicinės medicinos požiūriu.
Savigyda gali užmaskuoti rimtą ligą
Dar viena pavojinga praktika – nuslopinti simptomus vietoje tinkamos diagnostikos ir gydymo. Vaistininkė pasakoja atvejį, kai vyras, skausmui malšinti, ilgai vartojo nesteroidinius vaistus, o tuo metu jo skrandžio opa tik blogėjo. Galiausiai jis buvo hospitalizuotas ir jam reikėjo sudėtingesnio gydymo, kuris galėjo būti paprastesnis, jeigu laiku būtų kreiptasi į gydytoją. Tai puikus pavyzdys, kaip savarankiškas gydymas gali pakenkti ir komplikuoti ligos eigą.
Nuotolinės konsultacijos – šiuolaikinės medicinos privalumas
Gydytoja Natalija Vaicekauskienė pabrėžia, kad šiandien nuotolinės konsultacijos leidžia laiku spręsti dėl sveikatos, atlikti būtinus tyrimus ar paskirti gydymą. Dažnai žmonės kreipiasi neaiškumo ar nežinojimo momentais, o profesionalų patarimai padeda išvengti netinkamo gydymo ir atpažinti kritines būkles. Gydytoja pateikia net pavyzdį, kai nuotolinės konsultacijos metu buvo įtartas miokardo infarktas ir greitoji pagalba buvo iškviesta laiku, kas galėjo išgelbėti gyvybę.
Apibendrinimas
Vaistininkų ir gydytojų patarimai aiškiai nurodo, jog savarankiškas gydymas, paremtas vien interneto informacija ar nepatikrintomis rekomendacijomis, gali būti labai pavojingas. Siekiant išvengti sveikatos problemų komplikuotumo ir pavojingų pasekmių, visuomet svarbu konsultuotis su kvalifikuotais medicinos specialistais ir laikytis gydymo rekomendacijų. Internetas – puikus žinių šaltinis, bet sveikatos klausimais neturi tapti vienintele konsultacijos vieta.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.