Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena, kuri primena apie vieną iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – arterinį aukštą kraujospūdį, dar vadinamą tyliąja žudike. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2023 m. duomenimis, maždaug 1,28 milijardo žmonių visame pasaulyje serga hipertenzija, o apie 46 proc. jų net nežino apie savo ligą. Tai kelia itin didelį iššūkį, nes liga ilgus metus gali nesireikšti jokiais simptomais, tačiau nuolat žaloja organizmą.
1. Hipertenzija – rimta, bet dažnai nuvertinama problema
Kaip teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė, daugelis klaidingai mano, kad aukštas kraujospūdis nėra rimta problema. Priešingai, ilgai negydoma hipertenzija sukelia įvairius organų pažeidimus, kurie veda prie lėtinių širdies, kraujagyslių, smegenų, inkstų ir akių ligų. Šie pažeidimai dažnai baigiasi tragiškomis pasekmėmis – miokardo infarktu, insultu ar inkstų nepakankamumu.
Padidėjęs kraujospūdis lemia struktūrinius ir funkcinis pokyčius širdies vainikinėse arterijose, smegenų kraujotakoje, inkstuose ir kituose organuose. Remdamasi moksliniais tyrimais, prof. Glaveckaitė pabrėžia, kad kiekvienas 20 mmHg sistolinio arba 10 mmHg diastolinio spaudimo padidėjimas dvigubina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
2. Druskos ribojimas – svarbus, bet nepakankamas
Dažnas klaidingas įsitikinimas, kad vien sumažinus druskos suvartojimą galima išspręsti hipertenzijos problemą. Nors druskos ribojimas tikrai mažina kraujospūdį ir nuo to gali sumažėti širdies ligų rizika, tik jos sumažinti paprastai neužtenka. Prof. Glaveckaitė aiškina, kad dieta su mažesniu druskos kiekiu gali sumažinti kraujospūdį, o tai tiesiogiai prisideda prie komplikacijų prevencijos, tačiau dažniausiai tenka taikyti ir kitas priemones, įskaitant medikamentinį gydymą ir bendrą gyvensenos korekciją.
Specialistė rekomenduoja neviršyti 5 gramų druskos per dieną – tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis. Ši norma yra svarbi ne tik sergantiems, bet ir sveikiems žmonėms, norintiems išsaugoti optimalų kraujo spaudimą.
3. Perdirbtas maistas ir hipertenzijos rizika
Labai svarbu suprasti, kad perdirbtas maistas yra pagrindinis druskos šaltinis mityboje. Šie produktai dažnai turi ir daug pridėtinio cukraus bei nesveikų riebalų, kas prisideda prie hipertenzijos vystymosi. Prof. Glaveckaitė įspėja, kad perdirbtų maisto produktų vartojimas yra susijęs su padidėjusia kraujospūdžio rizika, todėl juos rekomenduojama riboti tiek sergantiems, tiek sveikiems žmonėms.
4. Gydymo svarba – vaistų ir gyvensenos derinys
Nors vartojami vaistai yra labai svarbūs kraujospūdžiui kontroliuoti, vis dėlto gydymo sėkmė dažniausiai priklauso nuo kompleksinės priežiūros. Hipertenzinių pacientų rizika dažnai būna susijusi ne tik su padidėjusiu spaudimu, bet ir su padidėjusiu cholesteroliu bei aterosklerozės išsivystymu. Todėl gydymas paprastai apima ne tik vaistus kraujospūdžiui mažinti, bet ir cholesterolio kiekio reguliavimą – pavyzdžiui, statinus.
Gyvensenos pokyčiai, tokie kaip normalus kūno svoris, subalansuota Viduržemio jūros dieta ir reguliarus fizinis aktyvumas, yra neatsiejami nuo terapijos sėkmės. Tai ne tik sumažina liga sergančiojo riziką įgyti komplikacijų kaip infarktas ar insultas, bet ir pagerina bendrą organizmo būklę. Vaistai nėra alternatyva sveikam gyvenimo būdui, o juos papildantis elementas.
5. Hipertenzijos rizika nepriklauso tik nuo šeimos istorijos
Daugelis klaidingai mano, kad hipertenzija sergama tik jei šeimoje jau yra buvę šios ligos atvejų. Prof. Glaveckaitė paaiškina, kad nors paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį (30–50 %), daug įtakos turi ir biologiniai, psichologiniai, aplinkos bei socialiniai veiksniai. Taip pat svarbūs epigenetiniai pokyčiai, kuriuos lemia mityba, gyvenimo būdas ar net vaisiaus gyvenimo laikotarpis.
6. Kūno masės indėlis į kraujospūdžio kontrolę
Neturint antsvorio ar esant normaliam kūno masės indeksui (KMI), hipertenzija gali išsivystyti. Tačiau pilvinis (centrinis) nutukimas, kuris Lietuvoje yra dažnas reiškinys, ženkliai didina šios ligos riziką. Tyrimai rodo, kad net 5 kilogramų svorio sumažėjimas gali reikšmingai sumažinti kraujo spaudimą.
Profilaktiškai ir gydant svarbu išlaikyti normalų svorį ir kūno masės indeksą. Be to, svorio mažėjimas ne tik gerina kraujospūdžio rodiklius, bet ir prisideda prie gliukozės bei lipidų apykaitos gerinimo bei mažina priešlaikinės mirties riziką. Todėl siekiant kontroliuoti hipertenziją, svarbu derinti tiek mitybą, tiek fizinį aktyvumą ir, jei reikia, medikamentinį gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.