Išaugusios degalų kainos masina vagis: apsimeta kelininkais arba sprunka ant elektrinių paspirtukų (Koks mastas)

Pabrangę degalai tampa ne tik vairuotojų biudžeto iššūkiu, bet ir papildomu galvos skausmu degalinių savininkams: pastaruoju metu fiksuojamas padidėjęs degalų vagysčių skaičius ir vis įžūlesni nusikaltėlių metodai. Degalinių atstovai ir teisėsauga pastebi, kad vagys vis dažniau ima taikytis į dyzeliną, prisitaiko prie saugumo sistemų ir net atvyksta į degalines elektriniais paspirtukais arba apsirengę darbo drabužiais, kad nesukeltų įtarimo.

Problemos mastas

Oficialūs duomenys rodo „palyginti nedidelį padidėjimą“ registruojamų nusikalstamų veikų, susijusių su degalų vagystėmis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. „Šiuo metu stebimas palyginti nedidelis padidėjimas registruojamų nusikalstamų veikų, susijusių su vagystėmis iš degalinių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu”, – LRT.lt nurodė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Tuo metu degalinių tinklų atstovai teigia, kad praktikoje problemos intensyvumas jaučiamas ryškiau: didėja nuostoliai ir auga su nusikalstamumu susijusių incidentų įvairovė.

Kaip vagys prisitaiko

Pasikeitė ir nusikaltėlių taktika: „Susidaro įspūdis, kad kai kurie į tai žiūri tarsi į žaidimą”, – sakoma degalinių atstovų pranešimuose. Fiksuojami tiek spontaniški atvejai, kuriuose vagiai pasinaudoja galimybe greitai pasipildyti talpas ir sprukti, tiek organizuotos grupės, kurios slepia veidus, naudoja uždengtus ar suklastotus numerius ir aplanko kelias degalines per trumpą laiką. Kai kurie pavagiantys asmenys specialiai neviršija 150 eurų ribos, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl nusikalstamos veikos dažnai lieka administracinės.

Teisinė atsakomybė ir prevencija

Degalinių atstovai ragina teisėsaugą ir politikus svarstyti griežtesnes sankcijas bei skirti daugiau dėmesio sistemingiems atvejams: „Mums kelia nerimą, kad dalis vagišių puikiai išmano atsakomybės ribas. Jie žino, kokios vertės degalus galima pavogti, kad grėstų tik administracinė atsakomybė. Todėl manome, kad reikia rimčiau svarstyti baudų didinimą, o už sistemingas, pasikartojančias vagystes – ir griežtesnę atsakomybę”, – nurodė LIEPA atstovė.

Be teisinių iniciatyvų, būtina stiprinti ir praktines prevencijos priemones – nuo efektyvesnės vaizdo stebėjimo technologijos iki personalo mokymų atpažinti klaidinančius veiksmus.

Ką gali daryti degalinės ir vartotojai

Degalinių tinklai investuoja į numerių atpažinimo sistemas, papildomas kameras ir personalo mokymus. Tačiau technologijos – ne vienintelis sprendimas: svarbu glaudus bendradarbiavimas su policija, greitas informacijos perdavimas ir sisteminė duomenų analizė, leidžianti atpažinti pasikartojančius pažeidėjus. Vairuotojams verta būti dėmesingiems – pastebėjus įtartiną veiklą pranešti apsaugai ar policijai, o patiems degalinių savininkams verta peržiūrėti procedūras, kaip reaguoti į bandymus pilti degalus į atviras talpas ar elgtis su klientais, kurie nori stovėti nuošaliau.

Augančios kuro kainos sudaro papildomą motyvaciją vagims, tačiau, kaip teigia ekspertai, problemos sprendimui reikia kompleksinio požiūrio: technologijų, teisėsaugos reagavimo, didesnių baudų ir prevencinių priemonių derinio. Tik taip galima sumažinti nuostolius ir užtikrinti, kad degalinės – kaip esminė infra‑struktūros dalis – būtų saugios tiek klientams, tiek verslui.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *