Įprasta laikyti baltymus vienu iš pagrindinių sveikos mitybos komponentų, būtinu raumenų masei ir bendrai organizmo funkcijai palaikyti. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad per didelis baltymų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, skatindamas aterosklerozės vystymąsi. Tai lietuvių kalba pateikia naują požiūrį į mitybos rekomendacijas, skatinančias atsargesnį požiūrį į baltymų suvartojimą.
Kuo ypatingas baltymų vaidmuo mūsų organizme?
Baltymai sudaryti iš aminorūgščių, kurios atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas: jos yra pagrindiniai organizmo statybiniai elementai, stiprina raumenų masę, padeda reguliuoti alkio jausmą ir spartina medžiagų apykaitą. Tačiau daugumos žmonių suvartojamas baltymų kiekis gerokai viršija realius organizmo poreikius, kurių rekomenduojama dalis yra apie 15 proc. visų paros kalorijų. Didesnis jų kiekis gali turėti iškalbingų pasekmių širdies sveikatai.
Leucinas ir jo įtaka aterosklerozei
Profesoriaus Babako Razani su kolegomis atliktas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Metabolism“, rodo, kad ypač didelis vienos aminorūgšties – leucino – kiekis gali būti susijęs su aterosklerozės rizikos padidėjimu. Leucinas, kaip svarbi aminorūgštis, dalyvauja imuninėse reakcijose, ypač paveikdamas makrofagų funkcijas kraujagyslių sienelėse. Makrofagai absorbuoja šią aminorūgštį ir aktyvuoja signalinius kelius, kurie skatina aterosklerozinių pažeidimų progresavimą.
Kaip baltymai prisideda prie aterosklerozės vystymosi?
Leidžiantis giliau į tyrimo mechanizmus, mokslininkai paaiškina, kad didelis baltymų kiekis sukelia aminorūgščių pertekliaus kaupimąsi kraujyje, kuris aktyvina molekulę mTOR. Ši molekulė inicijuoja žalingus procesus makrofaguose, stiprinančius riebalų ir cholesterolio sankaupas arterijų sienelėse. Tokiu būdu maisto baltymų perteklius tiesiogiai ir netiesiogiai veikia aterosklerozės vystymąsi, keldamas rimtą pavojų širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Kiek baltymų yra optimalu žmogaus mityboje?
Tyrimo duomenimis, baltymai, sudarantys daugiau nei 22 proc. dienos kalorijų, kelia grėsmę kraujagyslėms. Tai yra ženkliai daugiau nei rekomenduojama 15 proc., kuri atitinka tvarios ir sveikos mitybos, tokios kaip Viduržemio jūros regiono dieta, standartus.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į baltymų šaltinius, mat leucino koncentracija skiriasi priklausomai nuo maisto: baltymų milteliuose jo yra labai daug, tačiau mėsoje ar augaliniame maiste – mažiau. Todėl ne tik kiekybė, bet ir kokybė yra svarbi mitybos dalis.
Mitybos gairių svarba ir atsargumas pokyčiuose
Specialistai akcentuoja, kad nors šis tyrimas atskleidžia svarbius ryšius, reikalingi tolesni, ilgesni tyrimai žmonėms, kad būtų galima koreguoti mitybos rekomendacijas. Svarbiausia – nesivadovauti aklai didelio baltymų kiekio vartojimu, ypač nepasitarus su gydytoju, ypač jei jau yra širdies ar kraujagyslių ligų rizika. JAV Žemės ūkio departamento ir daugelio ekspertų rekomendacijos, grįstos Viduržemio jūros dietos principais, išlieka patikimu keliu sveikatai išsaugoti: apie 15 proc. paros kalorijų iš baltymų, dar daugiau dėmesio skiriant sveikiems riebalams ir sudėtiniams angliavandeniams.
Šis tyrimas intriguoja medicinos bendruomenę ir kviečia atidžiai vertinti mitybos įpročius, siekiant išvengti širdies ligų ir užtikrinti ilgesnę bei kokybiškesnę gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.