Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena didžiausių grėsmių gyventojų sveikatai, tapdama pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Lietuvoje šių ligų paplitimas priklauso prie didžiausių Europos Sąjungoje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvuosius simptomus ir laiku kreiptis į specialistus. Kauno „Kardiolitos klinikų“ kardiologijos centro gydytoja dr. Rūta Jurgaitienė įspėja, kad net menkiausi neįprasti pojūčiai lipant laiptais ar atliekant fizinį krūvį gali signalizuoti apie rimtą širdies būklę, kurios nepaisymas gali turėti skaudžių pasekmių.
Pasak gydytojos, širdies ligos pasižymi itin įvairiais simptomais. Vieniems pacientams gali būti juntamas greitas nuovargis, silpnumas ar galvos svaigimas, o kai kuriuos vargina net alpimo epizodai. Be to, galima patirti dusulį, kojų tinimą, krūtinės skausmus, širdies permušimus ar neritmišką širdies plakimą. Šie požymiai gali skirtis priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo, tačiau visi jie yra svarbūs signalai, kad laikas pasirūpinti savo sveikata.
Dažniausios kardiologinės ligos ir jų simptomai
Viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų yra arterinė hipertenzija, kuria serga apie 30 proc. Lietuvos gyventojų. Ši liga pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu, kuriam dažnai būdingas tyliusis vystymasis be akivaizdžių simptomų. Kitas plačiai paplitęs sutrikimas yra dislipidemija, kurią lemia padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, skatindamas aterosklerozę ir didindamas širdies infarkto riziką.
Širdies ritmo sutrikimai taip pat dažnai pasitaiko pacientų tarpe. Nors dauguma širdies permušimų būna nepavojingi, kai kurios būklės, tokios kaip prieširdžių virpėjimas, gali būti itin pavojingos ir sukelti insultą. Deja, ši liga dažnai vystosi nepastebimai, todėl svarbu profilaktiškai tikrintis ir konsultuotis su gydytoju.
Simptomai, kuriuos svarbu stebėti
Įspėjamieji ženklai gali pasireikšti fizinio krūvio metu – lipant laiptais, einant greitesniu tempu ar nešant sunkius daiktus pacientai gali pajusti krūtinės skausmą, dusulį ar kitokius nepatogumus.
Tokie požymiai gali rodyti krūtinės anginą ar kitą širdies ligų stadiją. Vyresnio amžiaus asmenims dažnai diagnozuojamas širdies nepakankamumas, kurį gali lemti nekontroliuojamas kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai ir daugelis kitų veiksnių.
Kaip vystosi širdies ligos ir kuo svarbi žalau gyvensena?
Širdies ligos dažnai yra lėtinės ir vystosi nežymiai ilgą laiką, todėl pacientai pradiniame etape dažnai nesijaučia jokių nusiskundimų. Tačiau dėmesingas požiūris į savo sveikatą ir sveika gyvensena gali padėti sustabdyti ligos progresavimą dar besimptomėje stadijoje. Tai apima subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, optimalų kūno svorio palaikymą, streso mažinimą ir reguliarius sveikatos patikrinimus. Ypatingą reikšmę turi rūkymo atsisakymas, nes jis yra vienas didžiausių rizikos veiksnių širdies ligoms.
Streso valdymas, praktikuojant meditaciją, jogą ar gilų kvėpavimą, gali ženkliai sumažinti širdies ligų riziką, todėl rekomenduojama įtraukti šias priemones į kasdienį gyvenimą kaip prevenciją.
Profilaktika ir prevencinės priemonės
Reguliarus kraujo spaudimo matavimas yra paprasčiausia ir efektyviausia priemonė stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Gydytoja rekomenduoja žmonėms iki 40 metų matuoti spaudimą bent kartą per metus, o vyresniems – dažniau, net kas mėnesį. Dažnai besiskundžiantys pacientai visai nematuoja kraujo spaudimo, todėl jo padidėjimas lieka nepastebėtas, kas gali lemti rimtas komplikacijas.
Be to, rekomenduojama kartą per metus atlikti lipidų profilį bei elektrokardiogramą – neinvazinius tyrimus, kurie leidžia tiksliau įvertinti širdies būklę. Esant indikacijoms, kardiologas paskirs papildomus tyrimus, tokius kaip širdies echoskopija, kurie padeda tiksliai diagnozuoti ir nustatyti tinkamą gydymą.
Gydymo galimybės ir svarba keisti gyvenimo būdą
Kardiologinės ligos gydomos priklausomai nuo ligos pobūdžio, jos sunkumo ir paciento individualių ypatybių. Dažniausiai skiriami vaistai mažina simptomus, stabdo komplikacijų vystymąsi ir gerina paciento gyvenimo kokybę. Cholesterolį mažinantys bei kraujo spaudimą reguliuojantys medikamentai yra būtini daugeliui pacientų, ypač tiems, kurie sirgo miokardo infarktu, insultu ar turi rytmų sutrikimų.
Sunkių ligos formų atvejais gali prireikti intervencinių procedūrų ar net širdies operacijų. Po tokių procedūrų pacientams būtina reabilitacija, o sėkmingam gydymui lemiamą reikšmę turi ir pats pacientas – jo gyvenimo būdo pokyčiai, sveikos gyvensenos laikymasis bei nuolatinė priežiūra. Tik kompleksinis požiūris leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę net sergant lėtinėmis širdies ligomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.