Vaikų namuose augusi, dar net 20 metų nesulaukusi Karolina susidūrė su sunkia išbandymų serija: po trumpalaikio buvimo krizių centre jos kūdikis buvo paimtas ir šiuo metu auga pas laikinus globėjus. Dėl to, kad Karolina vieną kartą pavėlavo grįžti valandai, tarnybos neteko pasitikėjimo, o situaciją apsunkino šeimos konfliktai bei grasinimai iš artimųjų.

Kas nutiko ir kodėl vaikas buvo paimtas
Pasak pačios Karolinos, istorija prasidėjo dar nėštumo metu, kai močiutė spaudė ją darytis abortą ir vėliau skleidė priekaištus institucijoms. Po gimimo moteris keli mėnesius praleido krizių centre, tačiau grįžus po valandos vėlavimo tarnybos priėmė sprendimą laikinai perduoti berniuką globai. „Aš jos tiek bijau…“ – graudinosi Karolina, atskleisdama, kad šeimos įtampa ir senos žaizdos stipriai paveikė jos galimybes įrodyti tėvystės tinkamumą.

Susitikimas po ilgo laiko ir emocijų sūkurys
„TV Pagalbos“ komandos dėka Karolina po beveik metų pirmą kartą susitiko su sūnumi. Gelbėtoja Toma, pamačiusi merginos ašaras, neslėpė susijaudinimo: „Dievuliau, toks žiogelis…“ Susitikimas buvo kupinas emocijų – berniukas priėmė mamą šypsena, o Karolina negalėjo sulaikyti džiaugsmo ašarų. Vaiko teisių specialistai paaiškino, kad susigrąžinti vaiką įmanoma, jei tėvai parodytų stabilius gyvenimo pokyčius ir užtikrintų vaiko gerovę.

Praktiniai iššūkiai ir šeimos konfliktai
Vienas didžiausių atskyrimo veiksnių – logistika: mažyliui gyvenant kitoje Lietuvos pusėje, susitikimui reikia įveikti apie 600 km, o jaunai šeimai be nuosavo automobilio tai reiškia dideles laiko ir finansines sąnaudas. Grįžus pasiimti daiktų, močiutė užsirakino namuose ir atsisakė įsileisti Karoliną, vėliau pradėjo skambinti tarnyboms bei grasino. Apie esamas abejones dėl vyro praeities Karolina pripažino, kad ūmus stresas dar labiau komplikuoja jų padėtį.
Ką reiškia galimybė susigrąžinti vaiką ir kur kreiptis
Vaiko teisių specialistai įspėja, kad, jei susitikimai nutrūks ir ryšys su vaiku nebus palaikomas, gali būti imamasi tolesnių priemonių, įskaitant nuolatinės globos nustatymą ar įvaikinimą.
Todėl svarbu naudotis socialinėmis paslaugomis, kreiptis dėl laikinų gyvenamųjų sąlygų sprendimų, teisinės pagalbos ir psichologinės paramos. Parama iš organizacijų ir televizijos projekto gali padėti greičiau sutvarkyti dokumentus ir buities sąlygas bei parodyti institucijoms ryžtą ir gebėjimą rūpintis vaiku.Ši istorija primena, kad asmeninės traumos, šeimų konfliktai ir institucijų sprendimai susipina sudėtingai, o tinkama pagalba ir nuoseklus veikimas gali suteikti jaunai šeimai realią galimybę susigrąžinti vaiką.




