Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Ankaroje yra kritinis testas Aljanso vienybei, atgrasymui ir ilgalaikei paramai Ukrainai. Ministras akcentavo būtinybę siųsti aiškią žinią tiek sąjungininkams, tiek priešininkams apie NATO pasirengimą ginti vertybes ir teritoriją.
Ankaros viršūnių susitikimo reikšmė
„Ankaros viršūnių susitikimas turi pasiųsti aiškią žinią tiek mūsų sąjungininkams, tiek priešininkams: NATO išlieka vieninga, stipri ir pajėgi apginti savo žmones, savo teritoriją ir savo vertybes. Geopolitiniuose procesuose visada bus pakilimų ir nuosmukių. Svarbiausia – išmintis ir ryžtas išlikti teisingoje istorijos pusėje“, – sakė K. Budrys. Šiuo pareiškimu ministras atkreipia dėmesį į politinį simbolį: ryžtas ir vienybė turi būti matomi veiksmai, o ne tik retorika.
Auganti grėsmė ir praktiniai sprendimai
Pastarieji dronų incidentai Baltijos šalyse, išpuolis Rumunijoje ir kiti panašūs epizodai parodo sisteminį bandymą testuoti Aljanso atsparumą. Budrys pažymi, kad tai nėra pavieniai incidentai, bet kryptinga Rusijos ir Baltarusijos veikla, siekianti atgrasyti ir sutrikdyti paramą Ukrainai. Todėl Lietuva nuosekliai stiprina oro gynybą: investuojama į pajėgumus, tobulinamos procedūros ir plečiamas teisinis reguliavimas. Tačiau akcentuojama, kad šiam iššūkiui susidoroti reikia kolektyvinių sprendimų visu NATO mastu.
Transatlantinis ryšys ir Europos atsakomybė
Budrys pabrėžia transatlantinio ryšio svarbą, pažymėdamas, jog stipri JAV karinė ir politinė laikysena Europoje išlieka kertinė saugumo dalis. Kartu jis ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės: didinti gynybos investicijas, stiprinti Europos gynybos pramonę ir greičiau įgyvendinti rytinio flango atgrasymo iniciatyvas. Ministerijos požiūriu, reikia pereiti nuo oro policijos prie realios oro gynybos, sustiprinti NATO budrumo priemones ir spartinti inovacijų integravimą į gynybos planus.
Ukrainos narystė ES kaip nekarinė garantija
Ministras akcentuoja, kad parama Ukrainai turi būti ilgalaikė ir tvari: „Ukrainos narystė Europos [Sąjungoje] būtų stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
Ankara turi pasiųsti aiškią žinią: NATO išlieka vieninga, stipri ir pasirengusi ginti kiekvieną Aljanso centimetrą“, – teigė K. Budrys. ES narystė suteiktų teisines, ekonomines ir politines integracijas, kurios sumažintų konfrontacijos riziką ir suteiktų ilgalaikį institucinių mechanizmų pagrindą saugumui stiprinti.
Seime vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje dalyvauja beveik 300 parlamentarų ir apie 80 atstovų iš partnerių šalių. Diskutuojami klausimai apima transatlantinę vienybę, kolektyvinę gynybą, pagalbą Ukrainai, atsparumą hibridinėms grėsmėms ir gynybos finansavimą. Tokios diskusijos padeda formuoti konkretesnes politikos gaires ir koordinuoti priemones, reikalingas tiek akūtai gynybinei paramai, tiek ilgalaikei europinei saugumo architektūrai.
Galutinis tikslas — ne tik parodyti vienybę Ankaros susitikime, bet ir įtvirtinti mechanizmus, kurie realiai užkirstų kelią eskalacijai bei suteiktų Ukrainai ir visai Europai tvarią, nekarinę saugumo perspektyvą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.