Blogas burnos kvapas, mediciniškai vadinamas halitoze, yra dažna problema, kuri gali paveikti tiek kasdienį gyvenimą, tiek atskleisti rimtesnes sveikatos problemas. Daugelis žmonių pirmiausia bando užmaskuoti kvapą kramtomąja guma ar burnos skalavimo skysčiu, tačiau tai dažnai tik laikina pagalba. Reikia suprasti, kad nemalonus kvapas gali kilti iš vietinių burnos ertmės sutrikimų arba būti ženklas apie sistemines ligas.
Dažniausios priežastys
Viena pagrindinių priežasčių – netinkama burnos higiena. Nereguliariai ir nekruopščiai valomi dantys bei liežuvis leidžia kauptis bakterijoms ir apnašoms, kurios skleidžia nemalonų kvapą. Taip pat svarbi dantenų sveikata: gingivitas ir periodontitas ne tik sukelia uždegimą, bet ir išskiria specifines medžiagas, kurios yra halitozės šaltinis.
„Blogo burnos kvapo, kitaip dar vadinamo halitoze, priežasčių yra ne viena, tačiau viena iš pagrindinių – netinkama burnos higiena.
Nereguliariai ir nekruopščiai valomi dantys ir liežuvis didina apnašų kaupimąsi, dėl kurio didele dalimi gali atsirasti blogas burnos kvapas“, – kalba odontologijos klinikos „Era Esthetic Dental“ burnos higienistė Viktorija Misiūnaitė.
Gyvenimo būdo įtaka
Gyvensena turi didelę reikšmę: rūkymas, alkoholis, per daug kavos, mažas skysčių vartojimas bei tam tikri vaistai skatina burnos džiūvimą ir sumažina seilių gamybą. Seilės atlieka natūralų „skalavimo“ vaidmenį – jos pašalina maisto likučius ir bakterijas. Todėl dehidratacija ar padidėjęs alkoholio vartojimas prisideda prie kvapo intensyvumo.
„Seilės mums padeda išvalyti burną, pašalina daleles, kurios sukelia blogą kvapą. Ir alkoholis, ir rūkymas, ir per daug kavos gali paskatinti burnos džiūvimą, sumažinti seilių gamybą ir taip sukelti nemalonų kvapą.
Be to, rūkantys pacientai dažniau serga dantenų ligomis, kurios yra blogo burnos kvapo šaltinis“, – kalba V. Misiūnaitė.
Halitozė gali įspėti apie kitas ligas
Jeigu kruopščiai prižiūrite burną, tačiau kvapas išlieka, tai gali būti signalas apie kitas sveikatos problemas: cukrinį diabetą, virškinimo trakto sutrikimus, nosies ir gerklės ligas, tonzilių akmenis ar sistemines infekcijas.
Todėl svarbu neignoruoti nuolatinio nemalonaus kvapo ir, esant reikalo, kreiptis į gydytoją.
„Pajutus blogą burnos kvapą, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su burnos higienistu ar gydytoju odontologu. Jei problema nesusijusi su burnos ertmės ir dantų ligomis, jis nukreips atlikti išsamesnius tyrimus.
Esant gerai burnos būklei ir kruopščiai burnos higienai, blogo kvapo priežasčių reikėtų ieškoti kitur“, – kalba V. Misiūnaitė.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Pagrindas – taisyklinga burnos priežiūra: kasdienis dantų valymas du kartus, tarpdančių valymas siūlu arba tarpdančių šepetėliu, liežuvio valymas specialia priemone bei pakankamas skysčių vartojimas. Trumpalaikei gaivai galima naudoti bealkoholinius skalavimo skysčius, kramtomąją gumą be cukraus arba pastiles su ksilitoliu, tačiau tai neturėtų keisti nuoseklios higienos.
Burnos higienistai – pirmasis žingsnis sprendžiant halitozę: profesionali burnos higiena, burnos ertmės apžiūra ir periodiniai profilaktiniai vizitai gali užkirsti kelią daugeliui problemų. „Jei jaučiate nuolatinį nemalonų burnos kvapą, vizitas pas burnos higienistą gali būti didelis žingsnis gaivaus kvapo ir geros burnos sveikatos link. Skatinu profesionalią burnos higieną atlikti reguliariai, kas 3-12 mėnesių“, – pažymi V. Misiūnaitė.
Jei namų priemonės nepadeda, svarbu kreiptis į gydytoją – kartais reikalingi kraujo tyrimai, ENT specialisto apžiūra ar gastroenterologiniai tyrimai. Laiku nustatyta priežastis ir tinkamas gydymas grąžina komfortą, gerina savijautą ir santykius su aplinkiniais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.