Kiek jums metų? Dažniausiai atsakome žvilgčiodami į savo asmens dokumentus, kuriuose pažymėta gimimo data. Tačiau genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė įspėja, jog chronologinis amžius yra gana apgaulingas rodiklis, kai kalbama apie tikrąją mūsų organizmo būklę. Faktiškai biologinis amžius geriau atspindi, kaip greitai mūsų ląstelės, audiniai ir organai pavargsta ir sensta. Todėl du žmonės, kurių metai sutampa, gali ženkliai skirtis savo biologine jaunyste – vienas gali būti labai energingas, lyg būtų 40-ies, o kitas – nusilpęs tarsi 60-mečio.
Kas yra biologinis amžius?
Biologinis amžius yra rodiklis, atspindintis tikrąją organizmo fiziologinę būseną ir senėjimo procesus, kurie neretai nesutampa su chronologiniu amžiumi. Tai padeda įvertinti ne tik dabartinę sveikatos būklę, bet ir numatyti galimus sveikatos sutrikimus ar ligų išsivystymą ateityje. Dr. V. Dirsės teigimu, biologinio amžiaus nustatymas yra reikšmingas prevencinės medicinos įrankis, leidžiantis laiku pastebėti sveikatos pokyčius dar ligoms nepasireiškus. Tokiu būdu galima ne tik geriau pažinti savo organizmą, bet ir pasirinkti efektyvesnę, individualizuotą profilaktiką bei gydymą.
Epigenetiniai laikrodžiai – aukso standartas senėjimo vertinimui
Mokslininkai biologinio amžiaus matavimui pasitelkia epigenetinius tyrimus, pagrįstus DNR metilinimo analize. Šis metodas leidžia nustatyti, kaip įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip mityba, stresas, fizinis aktyvumas ar toksinai veikia mūsų organizmo senėjimą. Kiekviena ląstelė „įrašo“ šiuos poveikius į savo DNR struktūrą, o palyginus tyrimo rezultatus su didelėmis duomenų bazėmis gaunamas labai tikslus biologinio amžiaus rodiklis. Pakartotiniai tyrimai leidžia įvertinti, ar gyvenimo būdo pakeitimai, maisto papildai ar kitos priemonės duoda norimą rezultatą organizmo atjauninimui.
Tikslingas papildų vartojimas pagal biologinį amžių
Lietuvoje daug žmonių vartoja įvairius maisto papildus, tačiau dažnai be aiškios krypties ar individualios priežasties.
Biologinio amžiaus tyrimas suteikia galimybę veikti daug tikslingiau ir veiksmingiau. Pavyzdžiui, jei analizė rodo padidėjusį oksidacinį stresą – vieną iš senėjimo mechanizmų, – rekomenduojami antioksidantai, tokie kaip kvercetinas ar resveratrolis. O jeigu nustatomas metabolinis senėjimas, atsispindintis prastomis gliukozės kontrolės galimybėmis, rekomenduojama atitinkama mitybos korekcija ir berberino vartojimas. Tokiu būdu kiekvienas žmogus gali atrasti savo organizmui naudingus sprendimus, o ne laikytis bendrųjų, dažnai neveiksmingų rekomendacijų.
Biologinio amžiaus nustatymo situacija Lietuvoje
Deja, Lietuvoje biologinio amžiaus vertinimo praktikos dar nėra plačiai žinomos ir prieinamos. Net 92 proc. gyventojų apie tokias galimybes nėra girdėję. Ekspertai išskiria kelias svarbias priežastis – vis dar vyraujančią nuostatą, kad senėjimas yra neišvengiamas ir nepakeičiamas procesas, o prevencijos kultūra yra silpna. Be to, biologinio amžiaus tyrimai patenka į reguliavimo spragą tarp medicinos ir savipagalbos sričių, dėl ko juos dažnai reikia atlikti už savo lėšas. Šiuo metu vyrauja įprotis į gydytojus kreiptis tik susirgus, o ne siekti profilaktinių priemonių.
Visgi suaugusios visuomenės sveikatos gerinimui būtina atkreipti daugiau dėmesio į individualią biologinę savijautą ir skatinti prevencijos kultūrą, kad galėtume gyventi ilgiau ir kokybiškiau. Biologinis amžius – tai ateities medicinos bei sveikatos priežiūros kertinis akmuo, kuris gali ženkliai pakeisti mūsų požiūrį į senėjimą ir gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.