Diskusija apie gimstamumą dažnai orientuojasi į moteris, tačiau vis dažniau keliamas klausimas: kokį vaidmenį šiame procese gali ir turi atlikti vyrai? Festivalyje „Būtent“ vykusiame forume „3 milijonų Lietuva: svajonė ar realus tikslas?“ politikai aptarė, kokie realūs žingsniai galėtų paskatinti šeimas ryžtis daugiau vaikų. Diskusijos metu pabrėžta, kad sprendimas dėl vaikų gimimo yra tiek asmeninis, tiek socialinis, todėl reikalingos ne tik valstybės priemonės, bet ir pokyčiai šeimos viduje.
Vyrų įsitraukimas kasdieniame gyvenime
Žurnalistas Edmundas Jakilaitis pabrėžė, kad vyrų atsakomybė turi pasireikšti praktiškai ir kasdieniais veiksmais: „Pirmas dalykas yra atsakomybės prisiėmimas ir vaiko priežiūros laiko dalinimasis su moterimis.” Jis pasidalijo asmenine patirtimi: „Mano trys vaikai buvo auginami tokiu principu, kad mano žmona įsidėdavo kaištukus į ausis ir iš ryto juos išsiimdavo. Ir taip užaugo mano trys vaikai. Ji visada kiekvieną vakarą įsidėdavo kaištukus į ausį ir išsimiegodavo. Aš keldavausi prie vaikų”, – savo patirtimi pasidalino žurnalistas.
Toks pavyzdys iliustruoja paprastą, bet reikšmingą principą: dalijimasis buities ir auklėjimo darbais leidžia moterims turėti erdvės pailsėti, dirbti ir planuoti šeimą toliau. Jakilaitis taip pat atkreipė dėmesį į tėvų skiriamą dėmesį vaikams – ne tik fizinę priežiūrą, bet ir emocinį bendravimą.
Moters teisė į asmeninį gyvenimą ir lygiavertis atsakingumas
Socialdemokratų atstovas Robertas Duchnevičius sutiko dėl atsakomybių pasidalijimo svarbos, bet pridūrė: „Aš čia pritarsiu Edmundui iš tikrųjų dėl atsakomybių dalinimosis, bet yra dar vienas svarbus dalykas, kurį aš matau, tai leisti tiesiog moteriai, ar žmonai, ar sugyventinei, gyventi savo gyvenimą.” Jis akcentavo, kad galimybė derinti pomėgius ir karjerą be „įkalinimo“ namuose yra viena iš motyvacijų turėti daugiau vaikų.
Laurynas Kasčiūnas ir Aurelijus Veryga taip pat pabrėžė atsakomybės pasidalinimo principą kaip pamato elementą: „du žmonės pradeda vaiką, tad ir rūpintis vaiku, jį auginti turi abu, o ne kažkuris vienas.” Veryga priminė, kad atsakomybė tęsiasi tol, kol vaikai tampa savarankiški.
Valstybės vaidmuo ir demografiniai faktai
Politikai sutiko, jog vienos stebuklingos priemonės nėra. Šalies rodikliai verčia susimąstyti: pernai Lietuvoje gimė 17 642 vaikų – mažiausiai per nepriklausomos valstybės istoriją, o suminis gimstamumo rodiklis siekė 1,04 (vietoje reikalingų ~2,1 kartų kaitai). Todėl siūloma kompleksinė politika: lankstesnės tėvystės atostogos, skatinti vyrišką įsitraukimą per kreditus, mokesčių ir darbo reglamentų pakeitimus, plėsti vaikų priežiūros infrastruktūrą ir formuoti visuomenės požiūrį, kuriame tėvystė – abiejų partnerių kasdienybė.
Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė, kad „vienos sidabrinės kulkos, kurią panaudojus Lietuvoje gimstamumas padidėtų, nėra”. Tai reiškia, jog reikalingas nuoseklus derinys: kultūrinės permainos namuose, vyresnio amžiaus politikų žinion atiduotos priemonės ir darbdavių pasikeitimas.
Apibendrinant, vyrų aktyvus ir nuolatinis įsitraukimas, dalijimasis pareigomis, pagarba partnerio poreikiams ir valstybės parama gali sukurti palankesnes sąlygas, kad šeimos ryžtųsi didinti vaikų skaičių.
